Siūlomais pokyčiais siekiama tvarios gaminančių vartotojų plėtros, įgalinti elektros perdavimo tinklą ir efektyviai išnaudoti skirstomojo tinklo pajėgumus.
Pakeitus tvarką virtualioje nebuitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje būtų kaupiama lėšų suma, apskaičiuota padauginus pagamintos elektros kiekį iš su nepriklausomu tiekėju sutarto tarifo arba valandinės biržos kainos.
„Tokiu būdu bus sudaryta galimybė vartotojui mažinti elektros energijos vartojimo sąskaitą parduodant savo pagamintą elektros energiją“, – Seimo plenarinėje posėdžių salėje pristatydamas siūlymą sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Dabar visų gaminančių vartotojų Lietuvoje į tinklą tiekiama perteklinė energija apskaitoma kilovatvalandėmis ir pasaugoma, sumokant tik už naudojimąsi tinklais.
Apskaita eurais galiotų tik naujiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus energetines bendrijas.
Naują tvarką reglamentuojančiam Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisų paketui po pateikimo balsavime pritarė 58 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 15 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Ekonomikos bei Aplinkos apsaugos komitetuose, Energetikos ir darnios plėtros komisijoje.
Panašių pokyčių buitiniams vartotojams ministerija neplanuoja.
Siūlo gerinti sąlygas nutolusiems gaminantiems vartotojams
Tame pačiame pakete teikiami siūlymai, kuriais, pasak D. Kreivio, siekiama apsaugoti nutolusių gaminančių vartotojų interesus.
Pataisomis siūloma reglamentuoti standartinę sutarties tarp parko plėtotojo ir vartotojo formą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos.
Ministerija dar siūlo, kad nutolusių parkų plėtotojų nustatomas įrengtosios galios rezervavimo mokestis negalėtų viršyti 10 proc. rezervuojamos galios vertės.
Be to, norima įteisinti trijų rezervavimo mokesčių dydžio kompensacijas, kurias parko valdytojas turėtų sumokėti gaminančiam vartotojui, jei pastačius elektrinę nepaskirtų vartotojo rezervuotos galios.
Kartu siekiama, jog vėjo jėgainių statytojai, tais atvejais kai elektrinių plėtrą reikia derinti su Lietuvos kariuomene (LK), sutartimi įsipareigotų už kiekvieną pagamintą kilovatvalandę LK mokėti 18 eurų kompensaciją arba patiems įrengti būtinąsias saugumo priemones.
Visas paketas, anot D. Kreivio, prisidės prie tikslo, kad iki 2030 m. 70 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos sudarytų iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektra, kuri užtikrintų 100 proc. viso šalies elektros poreikio.
Pasak ministro, pakeitimai atgaline data negalios, tačiau po jų įteisinimo bus taikomas pusmečio pereinamasis laikotarpis.
„Nuo įstatymo priėmimo dienos bus suteiktas pusės metų laikotarpis parkams užbaigti. Jei įstatymas bus priimtas rudenį, tai per metus užbaigti parkus tikrai yra pakankamas laikas“, – teigė D. Kreivys.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ duomenimis, balandį Lietuvoje buvo daugiau nei 55 tūkst. vartotojų, kurių suminė įrengtoji galia siekia 660 MW. Balandį jie pagamino 47,5 tūkst. MWh elektros.
Lietuvos energetikos agentūra yra paskaičiavusi, kad 2021 m. gaminantys vartotojai pagamino elektros už 5,9 mln. eurų, o atgavo už 6,9 mln., tuo tarpu pernai – pagamino už 35,6 mln. eurų, atgavo – už 46,3 mln. eurų. 2022 m. gaminančių vartotojų buvo 2,25 karto daugiau nei metais anksčiau.
Pasak agentūros duomenų analitiko Karolio Kelpšo, gaminantys vartotojai į tinklą elektrą patiekia kai ji pigesnė, o atgauna jai kainuojant daugiau – dėl to 2022 m. susidarė apie 10,7 mln. eurų skirtumas, kurį dengė nepriklausomi elektros tiekėjai.