Šioms Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisoms po pateikimo pritarė 96, prieš balsavo vienas, susilaikė – 6 parlamentarai. Taip pat nutarta jas svarstyti skubos tvarka.
„Labai tikimės palaikymo, nes tai yra tikrai svarbūs pakeitimai, turėsiantys tikrai teigiamą poveikį vartotojų teisių apsaugai“, – pristatydama projektą plenarinėje posėdžių salėje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Prašome Seimą įstatymo pakeitimo projektus svarstyti skubos tvarka, nes dėl susidariusios situacijos energijos išteklių rinkose būtina skubiai pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus“, – teigė ji.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, kad šiais pakeitimais siekiama išvengti rugpjūtį įvykusios situacijos, kuomet, išaugus elektros kainoms rinkoje, tuomet antru didžiausiu tiekėju buvęs „Perlas Energija“ pranešė negalįs tiekti elektros klientams fiksuota kaina. Vėliau bendrovė paskelbė ir apie nutraukiamą veiklą.
Juose nurodyta, kad pradėti elektros tiekimo veiklą norintys asmenys privalės būti susiplanavę kaip valdys rizikas, taip pat turėti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą.
Potencialūs tiekėjai, be kita ko, privalėtų kiekvieną mėnesį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) apie vykdomus įsipareigojimus buitiniams vartotojams, o kas ketvirtį pateikti duomenis, kad reguliuotojas įvertintų, ar tiekėjas yra mokus.
Pasak I. Žilienės, tai leistų VERT tiekėjus reguliuoti panašiai, kaip turizmo sektorių prižiūri Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Anot ministerijos, priėmus pataisas, VERT taip pat galėtų surinkti aktualią informaciją tinkamai jų priežiūrai užtikrinti, o buitiniams vartotojams iš dalies būtų kompensuojami nuostoliai, jei tiekėjas nebegalėtų teikti paslaugų.
Tuo metu garantinio tiekimo koeficientą buitiniams vartotojams norima sumažinti nuo 1,25 iki 1,15. Toks mažinamo koeficiento dydis nustatytas atsižvelgiant į garantinio tiekimą užtikrinančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) faktines sąnaudas jam užtikrinti.
Pataisomis taip pat norima reglamentuoti elektros tinklų operatorių atsakomybę sutrikus elektros tiekimui, vartotojų teisę į kompensaciją, jei tiekimas per nustatytus terminus nebūtų neatkuriamas.
Po I. Žilienės pristatymo, Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad šios pataisos vėluoja, o dalį pateikiamų pakeitimų opozicija buvo pateikusi anksčiau.
„Vyriausybė reaguoja labai lėtai“, – teigė A. Širinskienė.
Kad projektas reikalingas ir ilgai lauktas akcentavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentarė Laima Nagienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Arvydas Nekrošius.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Edmundas Pupinis taip pat gyrė ministeriją už iniciatyvą, tačiau paragino atkreipti dėmesį ir į nepriklausomų tiekėjų ir verslo įmonių santykius.
Jis siūlė teisiškai peržiūrėti, ar tiekėjų veiksmai verslo klientų atžvilgiu kartais nebūna per griežti, parlamentaro teigimu – „į vienus vartus“.
„Girdisi problemų tarp verslo ir tiekėjų. Kai kada energijos tiekėjų taikomos sankcijos yra taikomos perdėtai kruopščiai – kai kada, po tam tikro momento, be perspėjimo, atjungiama energija už šiek tiek pavėlavimą (atsiskaityti už tiekiamą energiją – ELTA)“, – pabrėžė E. Pupinis.
LVŽS parlamentaras Valius Ąžuolas klausė, kodėl kartu su teikiamu projektu nesiūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią garantinis tiekimas nutraukiamas, jei per 6 mėn. vartotojas nepasirenka nepriklausomo elektros tiekėjo.
„Ta bausmė – po 6 mėnesių atjungti esančius garantiniame tiekime – išlieka? Tai žmones paliksit be elektros? Kodėl šito nenaikinate?“ – klausė V. Ąžuolas.
Darbo frakcijos politikas Artūras Skardžius ragino pataisoms nepritarti ir kritikavo ministeriją, kad ji nesiūlo kaip sumažinti elektros kainas buitiniams vartotojams, šioms ženkliai sumažėjus rinkoje.
„Neišgirdau iš viceministrės, kad vartotojams elektra pigs ir bus pažaboti elektros tiekėjai ir jų susikeltos kainos. Elektros kainos rinkoje krito per pusę, tačiau matome tiekėjų siūlymus sudaryti 3, 7 metų sutartis beveik po 60 ct/kWh“, – kalbėjo jis.
Pagal dabartinę tvarką, garantinis elektros tiekimas pasiekia I ir II etapo buitinius vartotojus, kurie dar nepasirinkę elektros tiekėjo. Jo tarifas yra 25 proc. didesnis, nei ankstesnio mėnesio vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje.
ESO nustatytas garantinio tiekimo tarifas lapkritį siekia 36 ct/kWh (be 9 ct valstybės kompensacijos), jį šį mėnesį dar gauna apie 63 tūkst. buitinių vartotojų.
Šiuo metu nepriklausomą elektros tiekimą buitiniams vartotojams tiekia „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum Lietuva“, „EGTO Energija“ bei „Birštono elektra“.