Už jas po pateikimo balsavo 65 Seimo nariai, 12 buvo prieš, susilaikė 35 parlamentarai.
Įstatymo pataisos leistų padidinti kompensacijas gaunančių žmonių skaičių ir pačią kompensaciją jau ją gaunantiems.
Projektu siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų koeficientą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti – po 1,5 valstybės remiamų pajamų, tenkančių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, arba 2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
Taip pat siūloma įstatymą papildyti nuostata, kurioje numatyta būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo tvarka viename būste gyvenančioms kelioms asmenų grupėms, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę).
Dviem ar daugiau viename būste bendrai gyvenančių asmenų grupei, tarp kurių gali būti ir vieni gyvenantys asmenys, būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip ir vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.
Seimo narys L. Kukuraitis sako, kad sunkiai besiverčiantys žmonės mokesčiams už šildymą taupo visus metus, o jeigu išlaviruoti nepavyksta, kaupiasi skolos, skaičiuojami delspinigiai.
Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką sunkiai besiverčiantys asmenys ar šeimos gali gauti tikslinę kompensaciją būsto šildymui.
Seimo „valstiečių“ duomenimis, šiuo metu šildymo kompensaciją gauna beveik 94 tūkstančiai gyventojų visoje Lietuvoje. Planuojama, kad, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, būsto šildymo kompensacijos gavėjų skaičius padidės iki 100 tūkstančių, o kompensacijos dydis išaugs 6,4 euro vienam asmeniui per mėnesį.