Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį po diskusijų vis dėlto pritarė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) prašymui, o Energetikos ir darnios plėtros komisija priėmė kompromisinį sprendimą dėl mažesnio skaičiaus – 30 etatų. Galutinį sprendimą priims Seimo valdyba.
A. Kupčinskas: pirmiau darbai – paskui etatai
VERT atstovai komitete teigė, kad tarybai reikalingi ekonomistai-finansininkai, teisininkai, inžinieriai. Naujų žmonių reikia įgyvendinant ES Švarios energijos paketą, žaliąjį kursą ir kitus reglamentus.
„Prašytume jūsų pagalbos suteikti mums papildomus 40 etatų, siekiant įgyvendinti įstatymų projektus, susijusius su Švarios energetikos paketu, susiję su svarstomais atliekų reguliavimo klausimais, taip pat alternatyvių degalų“, – kalbėjo VERT pirmininko pavaduotojas Donatas Jasas.
Pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, dėl to nereikės skirti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, nes taryba yra iš rinkos dalyvių įmokų finansuojama institucija.
Švarios energijos paketui prašoma devynių etatų, elektros rinkos liberalizavimui – keturių, atliekų tvarkymui – septynių, degalų – penkių, bendrosioms funkcijoms – dar 15-kos.
Komiteto narys Andrius Kupčinskas teigė, kad vertėtų diegti kitokią praktiką – pirmiau parodyti nuveiktus darbus, o paskui prašyti etatų.
„Kita valstybinė institucija – VTEK (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – BNS) iš pradžių padaro darbus, paskui ateina prašyti etatų“, – sakė A. Kupčinskas.
Komiteto narė Laima Mogenienė taip pat suabejojo VERT prašymo pagrįstumu. Ji teigė, kad pagrindimas turėtų būti geresnis.
„Susilaikysiu balsuodama, nes manau, kad pagrindinė misija šitos įstaigos – reguliuoti kainas, kad jos būtų mažesnės vartotojams. (...) Turi būti daug didesnis pagrindimas, kas iš to valstybei, kas iš to vartotojams, iš to tokio reguliavimo. Du šimtai su viršum žmonių kažką reguliuoja, kainos drastiškai kyla, nežiūrint to. Tai gal išvis geriau nereguliuoti?“ – sakė L. Mogenienė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius atsakė, kad norint „teisingų kainų“, reikia suteikti institucijai ir išteklius.
„Norime teisingų kainų. Norint teisingos kainos, tai turi atitinkamai ši institucija turėti visus resursus“, – sakė K. Starkevičius.
Komiteto narys Gintautas Paluckas atkreipė dėmesį, kad kainų reguliavimas turi savo specifiką, reikalauja įsigilinimo. Kita vertus, jis pasiūlė parlamentarams atidžiau kontroliuoti ir stebėti, ar etatų didinimas pasiteisino.
„Todėl siūlau remtis pasitikėjimo kreditu, tvirtinti tuos etatus, ir atitinkamai įsitraukti į natūralų darbų planą tokią rimtesnę parlamentinę kontrolę“, – sakė G. Paluckas.
Z. Balčytis: jeigu trūks, ateis antrą kartą
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje VERT pirmininkas R. Pocius trečiadienį tikino, kad papildomų pareigybių poreikis yra apskaičiuotas atsakingai.
„Mūsų tikslas nėra bet kokia kaina priimti žmonių. Mes turbūt esame viena iš tų reguliavimo institucijų Europos Sąjungoje, kur turime mažiausiai darbuotojų pagal prižiūrimus sektorius“, – komisijos nariams sakė R. Pocius.
„Mes stengiamės susiefektyvinti, kiek tai yra įmanoma“, – pridūrė jis.
Vis dėlto komisijos narys Zigmantas Balčytis mano, kad etatų didinimas finansiškai vis tiek atsiliepia vartotojams – net jeigu ir ne per biudžetą.
„Toks pasakymas, kad „biudžetui nekainuos pinigų“ reiškia, kad kainuos kažkam kitam, o tas „kitas“ – mes, vartotojai“, – sakė Z. Balčytis.
Komisijoje kilo diskusijų dėl 15-kos etatų bendrosiomis funkcijoms, todėl galiausiai nuspręsta pritarti bendram 30 etatų didinimui, paliekant tarybai galimybę dėl likusių kreiptis ateityje.
„Yra abejonių dėl to bendrųjų funkcijų – kiek, kam. Todėl aš irgi pritarčiau: patvirtiname 30 etatų, neskirstome – bendroms, ne bendroms. (...) Jeigu trūks, ateis antrą kartą“, – siūlė parlamentaras.
„Aš kaip ir Ekonomikos komitete balsavau susilaikydamas, taip ir dabar susilaikysiu, nes tiesiog neišgirdau argumentų ir pagrįstumo tų etatų“, – teigė komisijos narys Arvydas Nekrošius.
VERT 2020 metų ataskaitoje teigiama, kad maksimalus darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etatų skaičius siekia 220, o kartu su tarybos nariais – 225.
Gegužę skelbta, kad dėl reguliuotojo sprendimų kainodaros srityje vartotojai pernai sutaupė 32,12 mln. eurų, iš jų elektros sektoriuje – 16,3 mln. eurų, dujų – 12,02 mln. eurų, šilumos – 5,4 mln. eurų, o vandens – 0,4 mln. eurų.
Pernai taryba skelbė, kad 2019 metais vartotojai sutaupė 54,86 mln. eurų, o 2018 metais – 50,75 mln. eurų.