Rinkos reguliuotojas savo ruožtu prasitarė, kad gali imtis neeilinių priemonių išsireikalauti tiekėjų informacijos, kurios iki šiol negauna. Seimo Ekonomikos komitetas artimiausiu metu žada sprendimus.
„Gali būti, kad elektros tiekėjai nesilaiko reguliavimo ir iš buitinių vartotojų ir mažų bei labai mažų įmonių reikalauja netesybų. Mano žiniomis, yra 4 civilinės bylos, kur reikalaujama nuo 60 eurų iki 1,5 mln. eurų.
Įstatymas draudžia reikalauti netesybų ar kitokių mokesčių. Tai prašau padėti išsiaiškinti, ar realybėje baudos yra taikomos?“, – Seimo komitete klausimą pristatė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.
Teisininkas: žmonėms daromas spaudimas
Advokatas Marijus Velička pridūrė, kad problemos mastas dar didesnis.
„Be to, ką pasakė Seimo narys, reikia pasakyti, kad problema liečia daugiau nei 40 vartotojų, esu konsultavęs 2000 paprastų žmonių ir daugiau nei 200 smulkių ir labai smulkių įmonių. (…)
VERT nedaro visiškai nieko ir kiek buitiniai vartotojai kreipėsi į VERT dėl to, ar „Enefit“, ar „Elektrum Lietuva“ – įmonės, kurios skaičiuoja nutraukimo mokesčius, – ar jos tai daro pagrįstai, atsakė, kad tai yra šalių susitarimas ir civiliniai santykiai ir šioje vietoje įstatymas nėra taikomas“, – sako advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai“ advokatas M. Velička.
Anot jo, į teismą jau paduotos keturios nedidelės įmonės ir fizinis asmuo.
„4 įmonės paduotos į teismus ir vienas buitinis vartotojas, kuriam pareikštas ieškinys dėl maždaug 900 eurų skolos priteisimo, kitaip tariant, nutraukimo mokesčio. Neabejoju, kad laimėsiu bylas, bet pagrindinė problema, kad didelė dalis žmonių palūžta“, – sako teisininkas.
Jo teigimu, žmonės patiria spaudimą ir susimoka mokesčius, įsitraukus skolos išieškojimo bendrovėms, kurios „ragina, rašo laiškus, gąsdina, kad žmonės bus įtraukti į nepatikimų vartotojų sąrašus“, o įmonės perspėjamos dėl būsimų rizikų kreditavimui.
Jis priminė kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, bet procedūra nutraukta.
„Įstatymas gina žmonių teises, bet: pirma, nepaisoma įstatymo, antra, institucijos, kurios turi kontroliuoti, kad žmonės būtų ginami, to nedaro“, – teigia teisininkas M. Velička.
„Labai tikiuosi, kad šiandien pavyks priimti svarstant juridinę reikšmę turintį dokumentą, kurį galėsiu pateikti žmonėms ir pasakyti, kad jie yra teisūs“, – pridūrė teisininkas.
Kilo ginčas dėl įstatymo raidės
Socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi pristatyti savo poziciją: „Jų aikštelės pusėje kamuolys (…) Jeigu iš tavęs kažkas nepasvertus nuostolius reikalauja, tai turi būti apgintas viešas interesas“.
VERT primena, kad sutartis yra šalių tarpusavio susitarimas, turintis šalims įstatymo galią.
„Keisti, nutraukti, pripažinti sutartį negaliojančia, niekine visą ar tam tikras jos sąlygas gali tik teismas. (…) Taryba, nagrinėdama ginčą, vertina, ar tiekėjas laikėsi sutarties sąlygų, tokių, kokios jos sutartyje numatytos“, – sako VERT Vartotojų teisių gynimo ir informavimo skyriaus patarėja Sandra Grabauskaitė, pridurdama, kad tai galioja ir sąlygoms apie netesybas.
Ji sako, kad pagal ES direktyvą, yra numatyta, jog valstybės narės iš tiesų turi užtikrinti, kad buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių, tačiau yra išimtis: valstybės gali leisti taikyti tiekėjams sutarties nutraukimo mokesčius vartotojams, kai šie savanoriškai nutraukia terminuotas fiksuota kaina sutartis, nesibaigus galiojimui – su sąlyga, kad mokesčiai numatyti sutartyse.
Elektros rinkos kaina Lietuvoje pernai ir šiemet:
Pasak S. Grabauskaitės, nuo šių metų birželio reguliavimas tapo dar palankesnis vartotojams, nes numatoma, kad negali būti taikomos ir netesybos.
„Visoms sutartims, kurios sudaromos nuo birželio 1 dienos, nes taip numato įstatymas, jau negali būti taikomos netesybos. Anksčiau to įstatymas nenumatė. Tai tas žengtas žingsnis maksimaliai gina vartotojų interesus“, – sako S. Grabauskaitė.
Be to, sako VERT atstovė, taryba atlieka vertinimą dėl juridiniams asmenims taikomų netesybų ir galimai didelių taikomų mokesčių: reguliuotojas kreipėsi į tiekėjus, prašydamas pateikti duomenis, kaip yra nustatomi netesybų skaičiavimo principai. Taryba juos įvertins ir pateiks nuomonę, kuri gali būti aktuali ir teisminiuose ginčuose.
Parlamentaras L. Savickas sako esąs „be proto nustebęs tokia komunikacija“ iš reguliuotojo, esą kažkas keitėsi nuo šių metų. Pasak parlamentaro, Seimas jau nuosekliai nuo 2019 metų reguliavo, o šiemet tik patikslino nuostatas, kad negali būti taikomos netesybos.
Advokatas M. Velička sako, kad ES direktyva iš tiesų teigia, jog valstybės gali leisti taikyti netesybas buitiniams vartotojams ar mažoms įmonėms, tačiau Seimas aiškiai nurodė, kad buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms nuomonėms tai netaikoma, tai yra, toji direktyvos dalis neperkelta.
Į diskusiją įsijungė ir VERT pirmininkas Renatas Pocius, sakydamas, kad naujai sudarytoms sutartims negali būti taikomos netesybos ir mokesčiai.
„Galime patikinti, kad vėliau kreipėmės į visus tris didžiuosius tiekėjus ir gavome informaciją, kad jie nuo birželio 1 dienos jokių nuostatų buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms netaiko. Tai klausimas išspręstas į priekį“, – sako R. Pocius.
Tačiau jis pabrėžė, kad jeigu yra užfiksuojama paslaugos kaina (pvz., bankų sektoriuje), reikia įvertinti tiekėjo patiriamus fiksavimo kaštus.
„Mums kaip reguliuotojui svarbu, kad išties nutraukimo atveju – jeigu nėra kitokios įstatyminės nuostatos, kaip pakeistoji nuo birželio – tokiu atveju turi būti padengiami visi pagrįsti finansavimo kaštai“, – teigė R. Pocius.
Tiria mokesčius komerciniams klientams
Kalbėdamas apie komercinius vartotojus jis pripažino, kad yra pakankamai reikšmingų nutraukimo mokesčių ir jau kreiptasi į keletą tokių nepriklausomų tiekėjų.
„Esame pradėję tyrimą, siekdami įsitikinti, kad mokesčiai pagrįsti kaštais, kurie susidarė būtent dėl to, kad kainos, kaip minėjau, yra fiksuojamos.
Deja, nesame gavę pakankamos informacijos iš tiekėjų ir paaiškinimų. Raginame tiekėjus elgtis konstruktyviai. Jeigu negausime tos informacijos, turėsime imtis kraštutinių priemonių, kad informacija būtų pateikiama“, – sakė R. Pocius.
M. Velička pabrėžė, kad problemų kyla su užsienio kapitalo bendrovėmis – „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“. Pasak jo, kalbant su bendrovės „Ignitis“ atstovais, nė vienas iš jų netraktuoja teisės aktų kitaip, nei Seimo komitete pristatė pats advokatas.
„Mūsų Energetikos įstatyme parašyta taip, kad buitiniai vartotojai, mažos ir labai mažos įmonės turi teisę vienašališkai, neatlygintinai nutraukti elektros pirkimo-pardavimo sutartis (…) su nepriklausomu tiekėju. Vienašališkai, neatlygintinai.
Jeigu kažkas iš VERT ar kitur įžvelgia, kad šituose žodžiuose yra teisė reikalauti kažkokio paslėpto, tiesioginio rezervacijos mokesčio, tada, gerbiami kolegos, mes gyvename skirtingose valstybėse“, – argumentavo advokatas.
Siūlo papildomai išaiškinti ir taip „gana aiškų“ įstatymą
L. Savickas mano, kad VERT neteisingai interpretuoja įstatymą. Pasak parlamentaro draudimas taikyti nutraukimo mokesčius įsigaliojo ne šių metų viduryje, o jau anksčiau.
„Kalba yra apie tai, kokią teisę VERT turi interpretuoti ir ar jie tai daro teisingai. (…) Jau nuo 2021 metų įstatyme redakcijoje buvo aiški nuostata, kad buitiniai vartotojai, mažos ir labai mažos įmonės turi teisę vienašališkai, neatlygintinai nutraukti“, – sakė L. Savickas.
Jis paragino komiteto narius rekomenduoti Energetikos ministerijai patikslinti poįstatyminius teisės aktus ir parengti išaiškinimą, kad minėtos grupės galėtų nutraukti sutartis be papildomų mokesčių, taip būtų įgyvendinamos ir taip „ganėtinai aiškaus“ įstatymo nuostatos.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako, kad sprendimas tikrai bus priimtas.
„Dabar išsiaiškinome, kad mūsų (tai yra, Lietuvos bendrovė – red.) „Ignitis“ netaiko, kitos kompanijos taiko. Tikrai manau, kad priimsime sprendimą ir žiūrėsime, kaip jis bus vykdomas“, – sako K. Starkevičius.
Sprendimai galimai bus priimti kitame posėdyje.
Tiekėjų atstovai šiame komiteto posėdyje nedalyvavo.
Nelengva ir didesniems verslo klientams
Primename, kad anksčiau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), Seimo Ekonomikos komitetas ir Energetikos ministerija yra sulaukusios Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kreipimosi, kuriame kalbama apie sudėtingą situaciją, kurioje šiuo metu atsidūręs verslas, spalį skelbė „Delfi“.
Dar 2022-aisiais Europą ištikus energetinei krizei, o elektros kainai pakilus iki rekordinių aukštumų, įmonės, norėdamos užsifiksuoti kuo geresnę elektros kainą, sudarė ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais.
Nors pesimistinės prognozės dėl kainų nepasitvirtino, šiuo metu, kaip teigiama minėtame rašte, dalis verslo įmonių atsidūrė nepalankioje padėtyje, nes sudariusios ilgalaikes sutartis yra priverstos pirkti brangią elektros energiją, kai elektros kainos jau pasikeitusios.
„Įmonėms buvo sukelti lūkesčiai, kad sutartys bus peržiūrimos, nepriklausomi tiekėjai vertins kintančią situaciją elektros energijos rinkoje ir pagal tai lanksčiai reaguos, atitinkamai keisdamos tiekiamos elektros energijos kainą“, – teigta LPK rašte.
Elektros tiekimas verslui Lietuvoje liberalizuotas nuo 2013 metų. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo tinklalapyje skelbia, kad verslui elektrą tiekia iš viso 13 nepriklausomų tiekėjų.
Keturi iš jų – „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Kauno termofikacijos elektrinė“ (KTE) – tiekia elektrą ir buitiniams vartotojams. Buitiniams vartotojams elektros tiekimo rinkos liberalizacija tęsiasi.