Seime palygino garantinio ir visuomeninio tiekimo kainas: paaiškėjo, kad „Ignitis“ vartotojams grąžins 13 mln. eurų

Seime kilo diskusija, kodėl elektros garantinis tiekimas kainuoja panašiai, o kartais net ir pigiau už visuomeninį tiekimą, šiuo metu užtikrinamą keliems šimtams tūkstančių gyventojų. Reguliuotojas sako, kad visuomeninis tiekimas pasižymi stabilesne kaina, o kitąmet ji dar ir mažės, nes vartotojams bus grąžinami milijonai eurų permokų.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį posėdyje buvo supažindinta su bendrovė „Ignitis“ planais per artimiausią laikotarpį visuomeninio tiekimo vartotojams grąžinti 13 mln. eurų permokos. Aptarta ir galimybė didžiausiam elektros tiekėjui „Ignitis“ sudaryti tiesiogines sutartis su elektros gamintojais.

Seimo narys: net su antkainiu garantinis dažnai pigesnis

Seimo narys Valius Ąžuolas klausė, kodėl garantinis elektros tiekimas, net ir su antkainiu, kainos požiūriu kartais yra patrauklesnis už visuomeninį tiekimą.

„Problema paprasta: valstybė reguliuoja tiek garantinį, tiek visuomeninį tiekimą. Žmonėms kyla klausimas, kodėl dažnai garantinis tiekimas yra pigesnis, nors su 15 proc. antkainiu ar „bauda“, negu visuomeninis tiekimas“, – klausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas V. Ąžuolas.

„Buvome pasikvietę į frakciją tiek „Ignitis“, tiek VERT, ir išgirdome daug įdomių dalykų, kad viskas yra įstatymų leidėjų rankose – Vyriausybės, Energetikos ministerijos – pakeisti reguliavimą taip, kad vartotojai gautų mažiausią kainą“, – pridūrė parlamentaras.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) komentuoja, kad garantinio tiekimo kaina smarkiai kinta, tuo metu visuomeninio yra stabilesnė. Be to, prognozuojama, kad kitąmet būtent pastarasis bus pigesnis.

Kaip žinoma, garantinio tiekimo kaina kas mėnesį gali labai stipriai kisti, nes yra susieta su biržos kaina. O visuomeninis tiekimas nustatomas pusmečiui.

„Yra skirtumas tarp garantinio ir, galima sakyti, biržos kainos ir visuomeninio tiekimo kainos. Tikrai matome, kad tam tikru laikotarpiu garantinio tiekimo kaina buvo mažesnė, negu tarybos prognozuota 2023-iems metams visuomeninio tiekimo kaina“, – teigė VERT Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė.

Vartotojams žada grąžinti permoką

Pasak jos, visuomeninio tiekimo veikloje kainų skirtumai įvertinami ir kompensuojami.

„Ignitis“, kaip visuomeninis tiekėjas, yra surinkęs daugiau pajamų negu buvo planuota, kad turi surinkti. Šita suma sudaro apie 13 mln. eurų, ją planuojama grąžinti visuomeninio tiekimo vartotojams per 2024–2025 metų laikotarpius“, – kalbėjo A. Skunčikaitė.

Pusė minėtos sumos buvo panaudota 2024 metais ir, atitinkamai, pusė – 2025 metais.

VERT grafikas, kuriame matyti prognozuojama visuomenės elektros viršutinė riba (21,58 cento) ir taip pat – garantinio tiekimo kainos prognozė, kuri yra didesnė (23,97 cento):

VERT atstovė pakartojo tarybos jau anksčiau šį mėnesį išsakytas prognozes, kad visuomeninis tiekimas kitų metų pirmąjį pusmetį turėtų šiek tiek atpigti ir jo viršutinė kainų riba siektų 21,58 cento (dabar yra 22,264 cento).

„Visuomeninio tiekimo kaina 2024 metų pirmą pusmetį turėtų išsilaikyti apie 21,58 cento ir ji jau yra sumažinta apie 1,5 cento nuo tos, kuri būtų pilna. Tai reiškia, iki įvertinant „Ignitis“ surinktas papildomas pajamas. Paprastai tariant, kaina 2024 metams mažinama dėl skirtumo apie 1,5 cento ir turėtų būti apie 21,58 cento. Gali būti paklaidų“, – sakė ji.

Keliamas klausimas dėl tiesioginių sutarčių – „Ignitis“ tikina, kad bandė

V. Ąžuolas teiravosi, ar negalėtų „Ignitis“ įsigyti elektrą visuomeniniam tiekimui per tiesiogines sutartis ir taip piginti elektrą.

„VERT pasakė, kad Ignitis turi galimybe visuomeniniam tiekimui – žino, koks elektros kiekis patiekiamas, – sudaryti tiesioginius sandorius, pavyzdžiui, su saulės ir vėjo tiekėjais. Jie sutinka parduodi už 5–7 centus, kitose šalyse kai vyksta konkursai ir nuperkama už fiksuotą kainą trejiems metams. Klausimas, „Ignitis“ to nedaro ir piktnaudžiauja užimama padėtimi“, – klausė Seimo narys.

„Nuperkame kad ir už 7 centus, plius 6 centai perdavimas, plius 1 centas „Ignitis“ marža – 14 centų galutinė kaina – tiek galėtų šiandien mokėti visuomeninio tiekimo vartotojai, nes ten yra beveik pusė milijono žmonių. Kodėl to nedaroma ir kas atsakingas?“, – teiravosi Seimo narys.

„Ignitis grupės“ valdybos narys Mantas Mikalajūnas teigia, kad „Ignitis“ ėmėsi veiksmų dėl tiesioginių sutarčių, tačiau kol kas nėra rezultatų.

„Formuluojamas kaip teiginys, bet nevisiškai teisingas, kad visuomeninis tiekėjas (tai yra, „Ignitis“ – red.) nieko nedaro, bandydamas sudaryti fiksuotos kainos sutartis su tiekėjais visuomeninio tiekimo klientams.

Mes inicijavome procesą, kur suderinome su VERT sąlygas, kad įsigytume iš gamintojų apie 30 proc. visuomeninio tiekimo klientams reikalingo elektros kiekio ateinantiems dvejiems metams“, – kalbėjo Grupės reguliuojamų veiklų vadovas M. Mikalajūnas.

Jis priminė, kad visuomeninis tiekimas (kuriam priklauso mažiausiai elektros vartojantys gyventojai iš trečiojo rinkos liberalizavimo etapo) tęsis dar dvejus metus.

„Paskelbėme viešą konsultaciją. Deja, iš rinkos dalyvių jokio intereso nesulaukėme. Tad galbūt tas įsivaizdavimas, kad gamintojai ateis ir pasiūlys dvejiems metams po 6–7 ar kažkiek centų, klaidingas ir tai paneigia toji mūsų iniciatyva. Tokia situacija rinkoje“, – sakė M. Mikalajūnas.

Komentuodamas 13 mln. eurų permoką iš vartotojų jis sakė, kad būna ir didesnių neatitikimų.

„Reguliaciniai skirtumai į vieną ar kitą pusę susidaro kiekvieną periodą. Nėra nieko išskirtinio ar neįprasto, kad per pusmetį susidarė 13 mln. eurų. Retrospektyviai pažvelgę pamatytumėte ir gerokai didesnių skirtumų – ir į vieną, ir į kitą pusę“, – kalbėjo M. Mikalajūnas.

Jis pabrėžė, kad didesne dalimi tiekimo kaina priklauso nuo kainos rinkoje, o ne nuo tų neatitikimų, kurie susidaro per pusmetį.

„Ignitis grupės“ atstovas taip pat sureagavo į Seimo nario V. Ąžuolo lyginimus tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei klausimus dėl „Ignitis“ maržų.

„Grįžtant prie maržų. Pakankamai teisingai įvardinote, kad visuomeninio tiekimo marža yra apie 1 centą. Tai pavyzdžiui, esant dabartinei kainai (biržoje – red.), tas ESO priedas 15 proc. išsiverčia (garantiniame tiekime) į 2 centus.

Tai šiuo atveju netgi didesnis nei visuomeninio tiekimo marža, kuri dažnu atveju net nepakankama būtinosioms sąnaudoms padengti“, – sako M. Mikalajūnas.

„Nuostolingų veiklų“ metas?

Didžiausias Lietuvos rinkoje elektros tiekėjas „Ignitis“ neseniai skelbė, kad pirmąjį šių metų pusmetį, kaip ir praėjusias metais, elektros tiekimo buitiniams vartotojams veikla buvo nuostolinga.

Pasak „Ignitis grupės“ finansų ir investicijų vadovo bei valdybos nario Jono Rimavičiaus, šių metų sausį–birželį elektros tiekimas gyventojams atnešė 17,5 mln. eurų nuostolį, kai per visus praėjusius metus jis siekė 23,2 mln. eurų, skelbia ELTA.

„Elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams veikla išlieka nuostolinga“, – šį trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė J. Rimavičius.

Garantinis elektros tiekimas pastaruoju taip pat sulaukia daugiau dėmesio, netgi iš gaminančių vartotojų perspektyvos. Seime neseniai buvo diskutuota, ar nenutiks taip, kad galimais mokestiniais pokyčiais nepatenkinti gaminantys vartotojai „nenumigruos“ į garantinį tiekimą ir sudarys jam didelę finansinę naštą.

Už garantinį tiekimą atsakingas „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) netgi pasiūlė sukurti jam balansinę sąskaitą. O anksčiau operatorius jau yra sakęs, kad paslauga jam nėra pelninga.

ESO vadovas Renaldas Radvila kovo viduryje teigė, kad bendrovei iš garantinio tiekimo nėra jokios naudos ir dar klausimas, ar visiems elektros vartotojams neteks prisidėti prie šios paslaugos finansavimo.

„Į tuos 15 proc. sukrenta labai daug kaštų. Tas garantinis tiekimas nėra kažkoks pelningas. Keistai skamba, bet garantinio tiekimo dalyje mes norime neturėti klientų (...). ESO finansinis veiklos modelis yra labai paprastas: tiek, kiek mes išleidžiame daugiau, visa tai sugula į tarifą‟, – sakė R. Radvila.

Dar anksčiau, pernai spalį ESO komentavo, kad net tuometinis didesnis 25 proc. antkainis neneša bendrovei naudos, o paslauga yra nuostolinga.

„Delfi“ dar metų pradžioje rašė, kad visuomeninis tiekimas gali būti brangesnis už garantinį. Tuomet buvo lyginamos dviejų laiko zonų kainos, ir paaiškėjo, jog netgi kompensuojant kainas vartotojams, visuomeninis tiekimas gali būti prastesnis pasirinkimas už garantinį.

„Delfi“ preliminarūs skaičiavimai rodo, kad lapkritį garantinis tiekimas vėl bus pigesnis už visuomeninį, taip sugrįždamas į didžiąją metų dalį rodytą tendenciją („Standartinis“ planas, viena laiko zona. Metų pradžios kainos – su pritaikyta valstybės kompensacija):

Primename, jog 2022/2023 metų sandūroje Vyriausybė nusprendė sumažinti garantinio tiekimo priedą prie kainos – iš buvusių 25 proc. į dabartinius 15 proc.

Garantiniam tiekimui priklauso apie 40 tūkst. vartotojų, nusprendusių nesirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo. Dauguma šių vartotojų yra iš antrojo liberalizacijos etapo, o kur kas mažesnė dalis priklauso pirmajam. Visi trečiojo etapo vartotojai yra arba pas nepriklausomus tiekėjus, arba visuomeniniame tiekime.

Pagal įstatymą, ESO galėtų atjungti garantinio tiekimo vartotoją po 6 mėn., tačiau tokių veiksmų nesiimama.