Energetikos ministerijos projektą po svarstymo posėdžių salėje antradienį palaikė 94 parlamentarai, po vieną Seimo narį susilaikė ir buvo prieš. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, į plenarinių posėdžių salę jis sugrįš dar vienam balsavimui.
Siūloma uždrausti naudoti Kinijos gamintojų programinę įrangą ar debesijos paslaugas didesniuose nei 100 kilovatų (kW) saulės ir vėjo jėgainių parkuose, taip pat elektros kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose. Šios galios neviršijantys įrenginiai nėra valdomi nuotoliu ar automatiškai, todėl papildoma kontrolė nereikalinga.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos.
Kaip yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė, šie pokyčiai reikalingi atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir kylančias grėsmes – vienu metu atjungus grupę gamintojų, galima sutrikdyti visos elektros sistemos stabilumą.
Anot jos, kiniškos programinės įrangos gamintojus galės pakeisti Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bendrovės. Įrangos keitimas gamintojams galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tam ministerija numatė pereinamąjį laikotarpį.
Priėmus įstatymą tinklų operatoriai kiniškų įrenginių prie elektros tinklų nebegalėtų prijungti jau dabar, nuo lapkričio 1 d., kai tokią įrangą jau naudojantys jėgainių parkų bei energijos kaupiklių valdytojai ją pakeisti turėtų laiko iki 2026 m. sausio 1 d.
Perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių – „Litgrid“ ir ESO – vertinimu, priešiškose valstybėse pagamintos sistemos leidžia gamintojui nuotoliu prisijungti prie bet kurio keitiklio, prijungto prie interneto, kitos įrangos, ją įjungti ir išjungti, keisti parametrus, kas sudaro galimybę „nesankcionuotai paveikti ar valdyti elektros gamybą“.
„Dėl šio pažeidžiamumo egzistuoja rizikos, susijusios su elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų valdymu ir darbo stabilumu“, – aiškina ministerija.
Siūloma, kad tinklų naudotojas turėtų pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad elektros kaupimo ar gamybos įrenginiai atitinka saugumo reikalavimus.
Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus būtų galima gauti tuo atveju, jeigu įrenginiai ir su jais susijusi įranga bus įvertinti kaip saugūs ir patikimi, neturės neigiamos įtakos elektros tinklams.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje sparčiai auga elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, daugėja energijos kaupimo įrenginių, todėl saugus elektros perdavimo ir skirstymo sistemų darbas tiesiogiai priklausys nuo įrangos patikimumo.
Metinė saulės šviesos energijos elektrinių gamyba nuo 2020 m. iki 2023 m. išaugo 486 proc., o vėjo elektrinių gamyba – 63 proc.
Prognozuojama, kad 2030 m. jau veikiančių ir planuojamų įrengti saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia pasieks 13,3 gigavatų (GW), šiuo metu instaliuotą tokių elektrinių galią viršys daugiau kaip 6 kartus.