Jūrines vėjo jėgaines kone visa Europa skatina paprastai – konkurse dalyviai siūlo mažiausią elektros kainą, su laimėtoju sukertama rankomis, tuomet jis įrengia parką, pardavinėja elektrą. Jei elektros kaina rinkoje būna mažesnė, nei sutarta, investuotojui primoka valstybė, o jei didesnė – skirtumą valstybei sumoka vėjo jėgainės valdytojas.
Pasiteisinusį modelį į Seimą būsimam aukcionui Baltijos jūroje nešė ir Vyriausybė, tačiau čia jis pasikeitė kone per naktį: siūloma įtraukti galimybę vėjininkams nebeprašyti fiksuotos kainos daliai arba visam parkui – rizikuoti savo sąskaita.
Atrodytų, gal išties valstybei verta prisidėti kuo mažiau – paliekant riziką verslui. Tačiau tarptautiniai jėgainių plėtotojai įspėja, kad vartotojai tokiu atveju sumokėtų dar daugiau – be valstybės garantijos skolinimasis būtų gerokai brangesnis, jėgainės jūroje gali apskritai likti nepastatytos, Lietuvą aplenks rimti investuotojai. Tuo metu Lietuva praloštų – o galėtų netgi pasipelnyti iš nuolat brangstančios elektros.
Tuo metu valstybės valdoma „Ignitis grupė“ sako priešingai – naujas modelis konkurenciją didins, gali padėti valstybei sutaupyti.
Rinkos dalyviai įžvelgia valstybinio intereso „ausis“ – galbūt aukcionas tėra fikcija pridengti tam, kad jėgaines jūroje plėtotų valstybės valdoma įmonė, kuriai nebaisios vietinės rizikos.
„Jei viskas taip ir susidėlios, sakyčiau, kad yra dar didesnio energetikos sektoriaus suvalstybinimo grėsmė. Ar nebus tie laimėtojai vėl lietuviškos valstybinės kompanijos? Pavyzdžiui, koks nors konsorciumas su vėjo malūnų gamintojais. Nes yra indikacijų, kad tame dalyvauja ir „Ignitis grupė“ – yra klausimas, kokiomis sąlygomis, ar lygiomis su visais“, – pastebi energetikos ekspertas Rytas Staselis.
Pati valstybės kontroliuojama „Ignitis Grupė“, paklausta, ar tai ne jos projektas, atpažįsta savo anksčiau teiktų pasiūlymų braižą.
Tačiau jei jau taip norime valstybinės energetikos – gal ir vykdykime projektą valstybinio planavimo būdu, ieškokime ES teisės aktų, ir neimituokime konkurencijos, klausia skaidrumo pasigedęs socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Jei po kilimu yra kitų planų, „Igničiui“ šitą dalyką patikėti – tai kam tada imituoti? Tai geriau galvok, ieško ES tai leidžiančio teisinio mechanizmo, kaip valstybės planavimo būdu tą infrastruktūrą plėtoti. Kaip su atliekų deginimo jėgainėmis. Man pikčiausia dėl to, kad imitavimo ir to neskaidrumo poskonis jaučiasi“, – pabrėžė politikas.
Tarptautiniai investuotojai: tai gali atgrasyti
Trys dideli tarptautiniai investuotojai laiškais sureagavo į Seime ruošiamą jūrinės vėjo energetikos rėmimo modelį.
Vokietijos energetikos gigantės RWE kontroliuojama „RWE Renewables“ yra viena didžiausių atsinaujinančios energetikos įmonių pasaulyje – turi 3500 darbuotojų, veikia 4-iuose žemynuose. Įmonė skyrė dėmesio Seime kuriamam „dviračiui“ ir savo poziciją išdėstė institucijoms skirtame laiške.
„RWE Renewables“ nuomone, dabartinis Ekonomikos komiteto pasiūlymas galėtų neigiamai paveikti šalies galimybes pasiekti nacionalinius atsinaujinančiosios energijos tikslus iki 2030 m. ir taip pat padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kainas vartotojams“, – rašoma laiške.
Įmonė patikina, kad būtent fiksuotos kainos mechanizmas užtikrintų mažesnes energijos vartotojų išlaidas atsinaujinančiai energetikai, nes investuotojų pajamos iš elektros energijos pardavimo rinkoje, viršijančios įsipareigotą ataskaitinę kainą, yra grąžinamos Vyriausybei ir energijos vartotojams.
„Taip pat šis mechanizmas suteikia pakankamai užtikrintumo investuotojams, kurių reikia didelės apimties infrastruktūros projekto įgyvendinimo rizikoms pašalinti. Dvipusis sandoris dėl kainų skirtumo (CfD) užtikrina palankų ilgalaikį projekto finansavimą ir sumažina vėjo energijos jūroje gamybos finansavimo kaštus, kas sudaro ženklią elektros energijos gamybos sąnaudų dalį“, – rašo tarptautinis investuotojas.
RWE grupės įmonė įspėja, kad plačiai Europoje naudojamas mechanizmas leistų išvengti spekuliacinių pasiūlymų ir jų sukeliamos rizikos, kad parkas nebus pastatytas numatytu laiku.
Be to, viena kaina leistų numatyti paprastą ir aiškią aukciono laimėtojo nustatymo tvarką.
„Siūloma pasiūlymo formulė su metiniu pagaminamos elektros energijos kiekio kriterijumi kelia klausimų, kaip bus nustatytas aukciono laimėtojas, jei bus pateikti du „nuliniai“ metinės pagaminamos elektros energijos kiekio pasiūlymai. Dėl siūlomo mechanizmo neaiškumo ir sudėtingos struktūros tai gali atgrasyti galimus aukciono dalyvius, o tai sumažins konkurenciją aukcione“, – įspėja Vokietijos milžinė.
Bendrovė mato didelę riziką, kad konkurso laimėtojai gali nebeišplėtoti paties parko – pvz., be valstybės garantijų negautų finansavimo pagrįstais kaštais, o tai gali lemti investicijų nuostolingumą ir jų nevykdymą apskritai.
„Dėl to, nustačius siūlomą skatinimo modelį ir skatinimo lygį sumažinus iki įmanomai mažiausio, Lietuvos nacionalinė jūros vėjo jėgainių strategija ir, atitinkamai, Lietuvos energetinė nepriklausomybė, galėtų likti nepasiekta“, – įspėjama laiške, su kuriuo susipažino „Delfi“.
Danijos energetikos kompanija „Orsted“ parinko korektiškiausią formuluotę: „Mūsų vertinimu, šis pasiūlymas savyje turi įdomių naujų (tačiau dar praktikoje niekada nebandytų) idėjų“.
Kaip ir kitos kompanijos, ji įspėja Lietuvą, kad įvedamas sudėtingumas ir apibrėžtumas, tikėtina, sumažins konkurenciją.
„Šis modelis atveria galimybes teikti 0 subsidijų pasiūlymus, kuriuos lengviau įgyvendinti vietiniams rinkos dalyviams (jau turintiems vietinių vartotojų). Šis faktas gali atgrasyti kitus tarptautinius konkurentus nuo dalyvavimo konkurse. Antra, projekto įgyvendinimas tampa neužtikrintu, kadangi didėja rizika, jog laimėtojas pateiks pernelyg optimistinį pasiūlymą, kurio vėliau negalės įgyvendinti. Tokios konkurso sąlygos didina didesnių finansinių garantijų poreikį, siekiant užsitikrinti projekto įgyvendinimą. Kas taip pat mažina konkurenciją konkurse. Trečia, paramos modelyje naudojama ataskaitinė kaina turėtų nepageidaujamą poveikį konkurso dalyvių elgesiui“, – argumentuoja „Orsted“.
Staselis pasigedo vizijos: makalynė – tiesus kelias į valstybinį projektą
Energetikos ekspertas R. Staselis apskritai pasigenda vizijos, ko nori pati valstybė plėtodama jūroje vėjo energetiką.
„Viena, jeigu tiesiog norima padidinti gamybą Lietuvoje, kad elektros energiją būtų galima eksportuoti, parduoti, ne pas mus biržoje, bet laidais išsiųsti į Lenkiją, Skandinaviją ar pan. Jeigu nori padidinti lietuviškos kilmės elektros energijos dalį mūsų rinkoje, užtikrinant stabilią kainą, tada tai yra visai kas kita. Man atrodo, kad šiuo atveju valstybė pati kol kas nesugeba suformuluoti, koks yra to vėjo parko tikslas, nors investicija čia gali būti ir apie 2,5 milijardo eurų“, – vertina R. Staselis.
Jis primena, kad jau 8 metus sąlygos ir taisyklės dėl jūros panaudojimo energetikoje nuolat keičiasi – jau anksčiau kartą privatūs investuotojai rengėsi poveikio aplinkai vertinimus (PAV), dabar PAV rengiamas iš naujo, ir gerokai didesne kaina.
Jis pastebi, kad dabar daug atsakomybių paliekama pačiam investuotojui – įrengti reikalingą infrastruktūrą jūroje, nutiesti liniją iki Darbėnų: „Kodėl to negalėtų padaryti „Litgrid“, kuri turi patirtį derantis su žemės savininkais, tiesiant linijas? Yra krūva problemų apie šį jūros parką ir tai maišo protą potencialiems investuotojams“.
Jis įspėjo, kad „kuriama makalynė“ su įvairiausiomis išlygomis, sąlygų keitimais, gali virsti „tiesiu greitkeliu į valstybinį projektą“, kokiu jau tapo valstybės valdomos atliekas deginančios jėgainės Vilniuje ar Kaune (jėgainių projektai buvo įgyvendinami kaip valstybei svarbūs ekonominiai projektai, pavedus įgyvendinti tuometinei „Lietuvos energijai“).
„Makalynė, kuri yra padaroma, pirmiausia atbaido rimtus investuotojus. O po to ir ne tik rimtus – visi susivynios meškeres ir baigsis čia kalbos. Liks pakartota kogeneracinių jėgainių istorija“, – lygina R. Staselis.
Jis patikina, kad investuotojai tikėtųsi, jog sąlygos būtų bent kartą patvirtintos ir bent trejus metus nesikeistų – netruktų ir vėjo parkai suktis.
Mįslė – iš kur atsirado naujas modelis?
Tarptautinių investuotojų nerimą sukėlė šiuo metu Seime svarstomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos – Ekonomikos komitetas, kuriame gimė naujasis rėmimo modelis, yra papildomas, o pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė dar spalio 20 dieną Ekonomikos komitete pristatė Vyriausybės pasiūlytą modelį, kuris dar turėjo būti susietas su fiksuota kaina – sandoriu dėl kainų skirtumo, vadinamuoju CfD.
„Būtų varžomasi dėl įrengtosios galios ir sandorio kainos. Angliškai turbūt girdėtas terminas – CfD. Konkurso laimėtojas gautų leidimą plėtrai ir eksploatacijai 41 metams. Sandorio kaina – t. y. skatinimo laikotarpis – būtų 15 metų. Parama būtų finansuojama iš VIAP lėšų“, – dėstė viceministrė.
Ji skaičiavo, kad šalies vartotojams rėmimas optimistiniu scenarijumi galėtų kainuoti nuo 3,2 mln. eurų, realistiniu – 6,3 milijono eurų, tai elektros kainą galėtų padidinti 1,5-2,2 procento.
Rinką pribloškusį pasiūlymą pristatė komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius.
„Mes kaštų naudos analizėje pastebėjome, kad galima daugiau naudos gauti, jeigu mes tai užfiksuosime įstatyme. Bet tai bus mūsų komiteto siūlymai“, – teigė pirmininkas ir toliau pristatė pasiūlymą, kuriuo konkurso dalyviams būtų suteikta teisė prašyti fiksuoti kainą ne visai, o tik daliai elektrinėje pagamintos elektros energijos.
Nauda – tai leistų valstybei užtikrinti mažiausią įmanomą skatinimo apimtį.
Netgi energetikos viceministrei toks siūlymas pasirodė netikėtas – ji nurodė, jog reikėtų įsigilinti, tačiau palaikė principinę kryptį, kad atsinaujinanti energetika visuomenei kainuotų mažiau.
Vėjo energetikos atstovai čia pat iš sakė savo nuostabą ir kritiką. Lobistas Andrius Romanovskis tikino, kad be kainų fiksavimo galiausiai vartotojai mokės daugiau, o konkurencija aukcione bus mažesnė: „Šitas pasiūlymas, kuris dabar suformuluotas, kai vakar jį pamatėme, jis iš principo konceptualiai prieštarauja Vyriausybės išvados projektui ir jis keičia visą finansavimo modelį“.
„Matote, Seimas įstatymus priima, ne Vyriausybė, tai supraskite, kaštų ir naudos analizę mes labai stipriai vertiname“, – atsakė komiteto pirmininkas Kazimieras Starkevičius.
Komiteto pasiūlyme pateikta analizė nurodo, jog VIAP sutaupymai būtų netgi gerokai didesni nei ministerija buvo susiplanavusi išleisti.
„Mažiausios skatinimo apimties schema potencialiai leistų sumažinti VIAP lėšų poreikį apytiksliai 9-30 mln. EUR per metus“, – komiteto pasiūlyme nurodomos kartais didesnės sumos, lyginant su ministerijos apskaičiuotu VIAP poreikiu.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorė Urtė Daškevičiūtė komitetą bandė įtikinti, kad nauja metodika gali privesti prie situacijos, kad dalyviai tiesiog konkuruos dėl teritorijos ir siūlys remti nulines dalis.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas ir kiti posėdžio dalyviai pasiūlė padaryti pertrauką, tačiau po savaitės be didelių diskusijų komitetas naujam modeliui pritarė. Tam dar turės pritarti ir visas Seimas.
Komiteto pirmininko pavaduotojas nė nežino, iš kur atsirado
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojui G. Paluckui nežinoma, kaip atsirado investuotojus sutrikdęs skatinimo modelis: „Pasiūlymas atsirado per labai trumpą laiką ir iš kažkur, to negaliu komentuoti, mane tai taip pat nustebino“.
„Man labai nepatinka, kad komitetas improvizuoja ir teikia ne kosmetinius, ne redakcinius siūlymus, bet iš esmės konceptualiai keičia žaidimo taisykles. Kas už tai prisiims atsakomybę, jei bus kažkokios neigiamos pasekmės? Sakykime, bus mažiau dalyvių, mažesnė konkurencija, išaugs projekto kaina, subsidija ar pan. – paprastai už tai prisiima atsakomybę tie, kas turi kompetenciją ir administracinį resursą, sustyguoti tokius siūlymus. Tai yra Vyriausybės atsakomybė“, – dėsto G. Paluckas.
Jis nustebęs, kad per savaitę komiteto pasiūlymas pakeitė ir Energetikos ministerijos poziciją, kuri anksčiau buvo pritarusi Vyriausybės teiktam modeliui.
„Aš nežinau, kad kuris komiteto narys būtų prisidėjęs prie tokio siūlymo formulavimo. Pats procesas, mano galva, nėra pakankamai skaidrus ir aiškus. Jau dirbame visus metus, daug įvairiausių klausimų esame svarstę, paprastai žinome, kas iš kur atsiranda: kokie pasiūlymai, kokias išvadas ir kas turi teikti. Ar tikrai komitetas šiuo atveju ar tikrai iki galo pajėgus pasverti ir įvertinti? Čia atsakinga Energetikos ministerija, nes jie pasakė paskutinį žodį, kuris įtikino komiteto narius“, – pažymėjo G. Paluckas.
Politiko nestebintų, jei kitus vėjo energetikos atstovus nustebinęs projektas būtų paruoštas valstybės valdomoje energetikos įmonėje, taip pat suinteresuotoje konkursu.
„Tai iš kur atsirado? Jeigu niekas neteikė, net ministerija neteikė, Vyriausybė teikė kitokį, tai iš kur atsirado išsamus pasiūlymas su 30 puslapių, analizės, kaip tai viskas bus gerai. Supranti, kad kažkas turi turėti pakankamai kompetencijos tai išrašyti – nedaug Lietuvoje yra žmonių ar institucijų, kad tai galėtų padaryti kokybiškai“, – vertino G. Paluckas.
Rinkai ruošiantis dalyvauti konkursuose, pasak jo, negražu žaidimo eigoje keisti taisykles, o naujas modelis politikui priminė ne konkurso imitaciją.
„Jeigu nustatome taisykles, per kurias bandome privesti prie valstybės įmonės, tai gaunasi negraži imitacija. Pasiūlymo teikimas painesnis, vertinimas painesnis. Galų gale, mes turime Europoje jau nusistovėjusią praktiką, kuri lyg ir davė neblogus rezultatus“, – svarstė politikas.
Kėvelaitis: išradinėjamas dviratis
Rytis Kėvelaitis 2017 metais buvo energetikos ministro patarėju, kuomet eilinį sykį buvo keičiamos vėjo energetikos konkursų jūroje taisyklės – tuomet, mojuojant viešumo, skaidrumo ir konkurencijos vėliava, galimybė pastatyti vėjo jėgainių parkus nuplaukė keliems procedūras atlikusiems investuotojams.
Dabar R. Kėvelaitis kitoje barikadų pusėje – vadovauja bendrovei „Energy Unlimited“, kuri galėtų būti viena iš potencialių konkurso dalyvių.
Jis paaiškino, kad fiksuotos sandorio kainos mechanizmas naudojamas daugelyje šalių, tarp jų Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lenkija ar Danija, ir leidžia rinkos dalyviams projektus finansuoti pigiau, kadangi aiškūs pinigų srautai.
„Tokio modelio hibrido, koks yra siūlomas Ekonomikos komitete, iš tiesų nėra nei vienoje Europos šalyje. Kai išradinėjamas dviratis, tai tikėtina, kad tai ir atsilieps ir aukciono pasiūlymams, kurie būtų brangesni. Pagal pateiktą argumentaciją, nurodoma, kad noras yra taupyti vartotojų lėšas. Vėjo energetikos investuotojai, tarptautiniai investuotojai, raštu yra pateikę skaičiavimus, kad toks modelis kaip tik atvirkščiai turėtų neigiamą poveikį. (...) Čia turbūt kaip ir vieša paslaptis, kad čia galbūt vienos įmonės interesai“, – sako R. Kėvelaitis.
„Ignitis grupė“ rado panašumų į savo ankstesnį siūlymą
„Ignitis grupė“ vertina, kad toks modelis, kai valstybės paramos galima prašyti tik daliai pagaminamos elektros energijos, didins konkurenciją ir gali padėti valstybei sutaupyti, dalį ateities elektros kainos svyravimo rizikų perduodant vystytojams.
„Mūsų vertinimu, siūloma schema neužkerta kelio prašyti paramos ir visam pagamintam elektros energijos kiekiui. Kaip mes suprantame teisės aktų siūlymus, tai suteikia lankstumo bendrovėms teikiant pasiūlymus ir vertinant, ar paramos prašyti visam, ar daliai pagaminamos elektros energijos kiekio“, – teigia grupės ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
„Delfi“ pasiteiravus, ar grupė prisidėjo rengiant Seimo komitete patvirtintus pakeitimus, jis nurodė, kad 2021 m. gegužės mėn. „Ignitis grupės“ įmonė kaip ir visi kiti rinkos dalyviai viešųjų konsultacijų metu teikė savo pasiūlymus ir komentarus Vyriausybės išvados projektui.
„Ignitis grupė“ viešai ne kartą skelbė siekianti dalyvauti jūrinio vėjo plėtros aukcione, tam ji yra sudariusi strateginę partnerystę su energetikos lydere „Ocean Winds“ ir aukcione ketina dalyvauti drauge.
„Green Genius“ naujame modelyje matytų naudą
Ne visiems rinkos dalyviams komiteto pasiūlymas kliūva. „Green Genius“ vandenilio ir vėjo projektų vadovas Darius Biekša pritartų, kad jei plėtotojui nereikėtų 100 proc. elektros pardavinėti fiksuota kaina, jis dalį elektros galėtų pardavinėti savais kanalais, prašyti mažesnės paramos apimties, tad valstybei tai kainuotų pigiau. O jei konkurso dalyvis pageidauja – lieka ir fiksuotos kainos metodas.
„Patys investuotojai gali spręsti, ar jiems reikia 100 proc. stabilizavimo mechanizmo, ar užtenka mažesnės dalies. Čia kaip tik yra mūsų pozicija, kad tai yra atvira konkurencija, kad ne vien tik ateina tie gamintojai, kurie nori parduoti technologiją, pastatyti ir tiek žinių, bet tie, kurie galbūt, veikia rinkoje ir gali iš esmės jau turėti ilgalaikius pardavimo kontaktus su vietos rinkos dalyviais šioje kainų zonoje, nebūtinai per CfD“, – palaiko D. Biekša.
Jis pastebi, kad situacija rinkoje šiuo metu yra labai neapibrėžta, kadangi technologijų gamintojai negali prognozuoti kainų dėl žaliavų kainų svyravimų.
Kaip toliau vyktų projektas jūroje
Kaip pristatė Energetikos ministerija, priėmus įstatymų pakeitimus, tik 2023 metais investuotojams būtų paskelbta pirminė informacija, išankstinės prisijungimo sąlygos,konkurso maksimalus terminas būtų 180 kalendorinių dienų, o laimėtoją realu turėti 2024 m. vasarį – kovą.
„Laimėtojas vykdytų projektavimo ir statybos darbus, maksimaliai per 6 metus. Ką mes matome iš naujausios Europinės naujausios praktikos, tas vystymo laikotarpis tikrai neturėtų tiek užtrukti, nes paskutiniai projektai rodo, kad juos galima, priklausomai, be abejo, nuo sudėtingumo, gamtinių sąlygų, ir per keletą metų išvystyti“, – anksčiau kalbėjo viceministrė D. Garbaliauskaitė.
Ji pabrėžė, kad konkurso dalyviai turėtų prisiimti atsakomybę už parko balansavimą, pasirašyti ketinimų protokolą ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą – 15 eurų už kilovatą. Dar turėtų valstybei kompensuoti ir biudžeto patirtas išlaidas, atliekant tyrimus ir kitus veiksmus.
Elektros energijos kaina biržoje 2020 metais vidutiniškai siekė 34 eurus už MWh, šiemet per 9 mėnesius – jau 70 eurų, o vien rugsėjo mėnesį – 124 eurus už MWh.
Seimo Ekonomikos komiteto pasiūlyme skaičiuojant sutaupymus vertinta, kad jūrinių jėgainių plėtotojai siūlys 70 eurų, o rinkoje elektra kainuos 50-60 eurų už MWh.