Už balsavo 111 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 2 parlamentarai. Toliau projektą svarstys Biudžeto ir finansų komitetas (BFK). Pataisos Seime bus svarstomos skubos tvarka.
„Tai yra trumpalaikis sprendimas, kadangi būsimam šildymo sezonui – atsižvelgiant į tai, kokios bus toliau dujų ir elektros kainų tendencijos – reikės turbūt kitų, labiau horizontalių ir galbūt korektiškesnių (bendros teisės aktų visumos požiūriu – red.) negu šitas sprendimas“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Mažiausiai blogas sprendimas (...) Nesakau, kad tai yra elegantiškiausias sprendimas, dėl to ir siūlome jį taikyti labai trumpai“, – kalbėjo premjerė.
Ji pabrėžė, kad situacija ypač sudėtinga savivaldybėse, kuri šilumos gamybai tebenaudojama daug šiuo metu ypač išbrangusių dujų. Turimas omenyje Vilnius.
Darbo partijos frakcijos narys Artūras Skardžius klausė premjerės, kodėl valstybė nesiima palengvinti gyventojams, pavyzdžiui, degalų kainų naštos, kaip padaryta Lenkijoje.
„Degalinėse litras degalų – 2 eurai, iš kurių vieną eurą pasiima valstybė, elektros kaina nuo 40 eurų už megavatvalandę pakilo – už praėjusį mėnesį vidurkis – 200 eurų už MWh, taip pat ir su dujomis (..) Ar valstybei padoru taip plėšikauti savo piliečių atžvilgiu, imti už tą patį litrą ar kubinį metrą penkis-dešimt kartų didesnį savo mase PVM?“, – klausė A. Skardžius.
Jis stebėjosi manymu, kad verslas galėtų „pavogti“ sumažintą PVM. Anot Seimo nario, „juk Lenkijoje taip neatsitiko“.
„Nesakau, kad pavogs. Lenkijoje ir zlotas yra pigesnis, jeigu pastebėjote. Yra daug aplinkybių, ne man jums aiškinti, jūs buvote verslininkas ir žinote, kad valstybė bananų kainos nereguliuoja, taip pat nereguliuoja ir naftos kainų“, – replikavo I. Šimonytė.
„Ir jeigu tuo metu, kai naftos kaina kyla aukštyn, nežinia, iki kokio lygmens, valstybė nuspręstų mažinti akcizą, žinokite, jūs nesurastumėte, kur jis ten sumažėjo ar nesumažėjo ir kainos ir toliau klostytųsi pagal naftos kainas“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad sprendimai dėl elektros ir dujų kainų augimo ribojimo buitiniams vartotojams jau buvo priimti.
BFK pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad siūlymas turi kelis trūkumus, yra išleidžiamos viršplaninės biudžeto pajamos jo netikslinant, o tai jo žodžiais, „neingridiškas“ veiksmas. Kartu iniciatyva nederinta su Europos Komisija, išskiriama viena šildymo priemonė iš visų kitų.
„Tačiau jis turi ir labai aiškius privalumus. Puikiai žinome, kad centrinis šildymas yra privalomas ir tu jo negali pasirinkti, dažnu atveju jis neefektyvus ir kadangi kainos reguliuojamos, šios siūlymo visa nauda atitenka vartotojams. Šiuo atveju tikrai pritarsiu šiam siūlymui“, – sakė M. Majauskas.
„Biudžeto korekcijų dabar atlikti nėra būtina“, – patvirtino sakė I. Šimonytė.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis mano, kad siūlymas yra diskriminuojantis, pažeidžiantis lygiateisiškumo principą ir naudingas „elitui“.
„Šiandieną žmogus, gyvenantis Vilniuje, senamiestyje ar bet kur kitur, kur jo pajamos siekia 3-7 tūkst. eurų, negali (neturėtų – red.) gauti lengvatos (...) Tai yra vienas šiurkščiausių pažeidimų pajamų prasme“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad pagalbą žmonėms dėl šildymo reikia plėsti.
„Prie šito sprendimo būtina įtraukti individualius vartotojus kažkokiu mechanizmu. Jeigu ne per pridėtinės vertės mokestį, tai galbūt per specialų fondą, kur galėtų jie savo tą naštą susimažinti, nes dabartinio mechanizmo iš Socialinės apsaugos ministerijos mes girdime, kad nepakanka“, – teigė Seimo narė.
Premjerė I. Šimonytė sako, kad svarstoma apie priemonių išplėtimą.
„Tai reikia tada konkrečiai kalbėti, ko nepakanka. Manau, kad kompensavimo mums tikrai teks plėsti ir apie tai mes galvojame. Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad esu tarp tų vartotojų, kuris yra vartotojas abiejų dalykų – turiu tėvų namus, kur yra centrinis šildymas, ir turiu savo nuosavybę, kuri yra šildoma dujomis ir žinau, kad Seimas priėmė sprendimą apriboti gamtinių dujų kainų kilimą buitiniams vartotojams“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės projektu norma sumažinti jau ir taip lengvatinį 9 proc. tarifą iki nulio, siekiant palengvinti išbrangusio šildymo finansinę naštą daliai gyventojų.
Galimybė nemokėti PVM už centrinį šildymą, jeigu tam bus galutinai pritarta, būtų taikoma atgaline data nuo sausio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Tam iš valstybės biudžeto reikėtų skirti apie 23,3 mln. eurų.
Pakeitimų aiškinamajame rašte teigiama, kad turint omenyje, jog PVM padengimo tvarka būtų taikoma nuo šių metų sausio 1 dienos „faktiškai patiektoms prekėms, o įstatymas įsigaliotų 2022 metų kovo 1 dieną“, šilumos tiekėjai turės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra pripažinusi,kad priemonė nėra pati taikliausia, tačiau mėginama bent daliai gyventojų sumažinti pabrangusių energijos išteklių sukeliamą šoką.
Standartinis PVM tarifas yra 21 proc. Brangstančios dujos ir elektra bei rekordinės šildymo kainos Lietuvoje, ypač Vilniuje, tapo finansiniu iššūkiu daugeliui gyventojų.