Ketvirtadienį po pateikimo už šį Energetikos ministerijos parengtą projektą balsavo 72, prieš buvo 1 ir susilaikė 22 parlamentarai.
Prieš įstatymo projekto pristatymą plenarinių posėdžių salėje energetikos ministras Dainius Kreivys žurnalistams sakė, kad šioje strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimas kainuos iki 150 mlrd. eurų, sukurs apie 140 tūkst. darbo vietų ir Lietuvai leis sutaupyti 6 mlrd. eurų.
Teikdamas parlamentui įstatymo projektą, ministras pabrėžė, kad NENS užtikrins Lietuvos energetinį saugumą, leis šaliai visiškai apsirūpinti elektros energija ir užtikrins konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.
Kreivys: strategijos įgyvendinimas sukurs apie 140 tūkst. darbo vietų
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad atnaujintos strategijos tikslų įgyvendinimas leis Lietuvai sutaupyti milijardus eurų.
„Energetinės strategijos įgyvendinimas sukurs apie 140 tūkst. darbo vietų ir Lietuvai leis sutaupyti 6 mlrd. eurų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė D. Kreivys.
Jis priminė, kad strategijoje numatyta iki 2050 m. siekti visiško Lietuvos ekonomikos dekarbonizavimo. Šiam tikslui pasiekti, pasak jo, prireiks 150 mlrd. eurų.
„Pagrindiniai tikslai yra visą elektros energiją gaminti vietoje ir ja apsirūpinti ir niekam nemokėti už tai 2030 metais. Šiuo metu gaminamės apie du trečdalius reikalingos energijos. Prieš 4 metus, prasidėjus kadencijai, gaminome vos vieną trečdalį. O jau 2050 m. planuojamės dekarbonizuoti visą ekonomiką“, – komentavo jis.
„Šie pinigai bus investuotojų lėšos, tiek Lietuvos, tiek užsienio. Ir iki 2050 m., šios strategijos įgyvendinimui gali prireikti 150 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.
Be to, energetikos ministras gynė ir pasirinkimą į strategiją įtraukti galimybę vystyti atominę energetiką. Anot jo, mažiau kenksmingi naujos kartos reaktoriai leidžia svarstyti tokią kryptį.
„Jeigu pasižiūrėsime į tai, kas vyksta pasaulyje, tai yra sukamasi atgal į atominę energetiką, nes dekarbonizacijos ir žaliojo kurso poreikiai nepatenkinami kitaip“, – tikino jis.
Skvernelis: nesuprantu šios strategijos poreikio
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikina, kad nesupranta kam reikalingas strategijos atnaujinimas, kai jau yra patvirtintas dokumentas iš 2018 m. Taip pat, anot jo, netinkama praktika versti kitą Vyriausybę vadovautis tokiais „pamąstymais“.
„Apskritai nesuprantu esmės šios strategijos, kadangi ji patvirtinta 2018 m., po beveik 3 metų kruopštaus darbo ir yra numatyta iki 2050 m. Ir tai yra ydingiausia praktika, kuri gali būti, kadencijos pabaigoje nusprendus, jog reikia naujos strategijos, taip užmetant savo pamąstymus kitai Vyriausybei. Manęs tai neįtikina“, – žurnalistams tvirtino S. Skvernelis.
Taip pat buvusiam premjerui užkliuvo strategijoje paminimi šios Vyriausybės pasiekimai, kurie anot jo, jau buvo įgyvendinti anksčiau. Jis vardina, kad tarp šių sprendimų patenka gaminančių vartotojų vystymas, atsinaujinančios energetikos ir vėjo parkų pasiekimai.
„Daugybė dalykų bandoma ten pritempti kaip pasiekimą strategijos įgyvendinimo metu, nors jau buvo atlikti anksčiau“, – tikino jis.
Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad nesupranta poreikio net nagrinėti atominę energetiką, kadangi ji yra pasenusi.
„Galbūt tik naujo tai, kad bandoma grąžinti į mūsų sistemą atominę energetiką, kas manęs neįtikina. Nes tai yra praeitis“, – aiškino S. Skvernelis.
NENS pirmą kartą kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komitete pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys. Ją Vyriausybė patvirtino gegužės pabaigoje.
Remiantis Energetikos įstatymu, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkerius metus.
Atnaujintoje strategijoje numatytas dviejų bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkų įrengimas Baltijos jūroje. Pirmąjį tokio parko konkursą 2023 m. laimėjo „Ignitis Group“, antrąjį Energetikos ministerija pakartotinai planuoja skelbti kitų metų pradžioje.
Be to, strategijoje numatoma skatinti vėjo ir saulės jėgainių sausumoje plėtrą. Iki 2030 metų Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW (gigavatų) saulės šviesos energijos elektrinių, planuojama, kad iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.
Anot D. Kreivio, prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuvoje bus pagaminama apie 74 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos, kai šiuo metu pagaminama apie 13 TWh. Didžioji dalis elektros energijos būtų pagaminama iš vėjo elektrinių – apie 47 TWh per metus, dar 9,5 TWh – iš saulės energijos.
Taip pat atnaujinta strategija siekiama dekarbonizuoti transporto, šilumos sektorius, vystyti žaliojo vandenilio pramonę. Planuojama, kad iki 2050 metų būtų pagaminama 732 tūkst. tonų vandenilio, kuris padengtų apie 32 proc. Lietuvos galutinio energijos poreikio.
Galų gale NENS numato galimybę Lietuvoje vystyti branduolinę energetiką, įrengiant ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. Kaip jau anksčiau minėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, šiuose reaktoriuose yra naudojamos saugesnės technologijos. Todėl, anot jo, politinis sprendimas dėl tokių jėgainių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų. Tokie reaktoriai, ministro teigimu, galėtų pagaminti apie 11 TWh elektros energijos per metus.
Pagrindiniu komitetu svarstyti NENS projektą paskirtas Ekonomikos komitetas, papildomais – Ateities, Aplinkos apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.
Apsvarsčius komitetuose, planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę įstatymo projektas sugrįš dar Seimo pavasario sesijoje.