Signalas pasiųstas
„Lietuvos energetikos rinką privalu padaryti tokia liberalia, kokia dabar šalyje yra mobiliojo ryšio rinka. O kol kas reikia ardyti monopolijas arba priversti jas dirbti šalies ir vartotojų labui. Šiuo metu padėtis tokia, kad valstybės kontroliuojama LEO LT siekia tik pelno“, – per susitikimą su Panevėžio verslininkais sakė šalies energetikos ministras A.Sekmokas.
Vyriausybė dar praėjusių metų pabaigoje, pasak ministro, pasiuntė signalą, kad esama padėtis netenkina šalies interesų.
„Jaučiau spaudimą iš bendrovės LEO LT valdybos, kai pasipriešinome ketinimams padidinti elektros energijos kainas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijai pavyko sumažinti jų apetitą, ir elektra pabrango perpus mažiau, nei buvo jų pageidauta, – teigė ministras. – Mūsų nuostabai, ši pergalė privertė atsitraukti iš nepagrįstai užimtų kainų didinimo pozicijų ir „Lietuvos dujas“. Taigi signalas, kad valstybė vėl domisi energetikos rinka, buvo išgirstas.“
Vis dėlto mažos pergalės kovoje su monopolininkais A.Sekmokas nebuvo linkęs sureikšminti. „Monopolijos lengvai nepasiduos. Tačiau Lietuva nebegali sau leisti tenkinti jų interesus, – tikino ministras panevėžiečius. – Privalome užtikrinti ilgalaikį valstybės ir vartotojų interesų gynimą, ir šį procesą pradėjome.“
Specialūs įstatymai bus atšaukti
Siekiant pažaboti elektros įmonių apetitą rengiamos Energetikos įstatymo pataisos. Iki šiol dirbtinai savo valdomo turto vertę kėlusių elektros perdavimo ir skirstymo įmonių prašymai branginti paslaugą nebebus tenkinami neįsitikinus pagrįstumu.
Esminę įtaką elektros perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui per pastaruosius metus turėjo 2004-aisiais priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimas, kuriame pelno norma susieta su turto verte. Skirstomųjų tinklų įmonės per pastaruosius ketverius metus turtą perkainojo du kartus, todėl jo vertė padidėjo apie 4 kartus. Padidinę turtą energetikai kėlė ir elektros kainas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad „Maximos“ savininkams priklausanti elektros skirstymo bendrovė VST turėjo nemenkos naudos iš prieš penkerius metus Seimo pakeisto įstatymo, nes gavo šimtamilijoninį pelną dėl nepagrįstai didintų elektros kainų. Minėto įstatymo pataisomis pradėta rūpintis iškart po to, kai Vakarų skirstomieji tinklai atiteko „Maximos“ savininkams.
Jau rengiami įstatymo pakeitimai ne tik apribos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų apetitus, bet ir, tikimasi, šiek tiek sušvelnins būsimą kainų šoką po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
Turėtų statyti patyręs
Kalbėdamas apie naujos AE statybas šalyje energetikos ministras jau tvirtai laikėsi nuomonės, kad ją privalu statyti. Anksčiau jis yra išsakęs abejonių dėl AE statybų tikslingumo.
„Turime aikštelę statyboms, vienas galingiausių Baltijos regione elektros perdavimo linijų, todėl reikėtų išnaudoti šį potencialą. Be to, jau esame įsipareigoję savo kaimynams latviams, estams ir lenkams, – sakė A.Sekmokas. – Tačiau turime statyti tokią AE, kuri tik tenkintų prie projekto įgyvendinimo prisidėsiančių šalių poreikius – naujoji elektrinė neturėtų gaminti perteklinės elektros energijos.“
Naująją atominę elektrinę, pasak A.Sekmoko, turėtų statyti ne LEO LT, o tokių projektų patirties turintis strateginis investuotojas.
„LEO LT gali dalyvauti projekte. Tačiau nemanau, kad jis turi pakankamai patirties, žinių ir finansinių pajėgumų įgyvendinti tokį projektą. Tai turės prisiimti strateginis investuotojas, turintis visa tai, ko neturi LEO LT“, – tvirtino A.Sekmokas.
Strateginį investuotoją, anot jo, ketinama pasirinkti per šiuos metus. Per metus esą turėtų galutinai paaiškėti ir LEO LT likimas.
„Kaip jūs žinote, Seime ir visuomenėje kyla klausimas – išardyti LEO LT ar palikti. Aš noriu pasakyti, kad pirmiausia mes turime padaryti, kad valstybei būtų tinkamai atstovaujama valdyboje, ir tada pažiūrėti, kaip LEO LT gali veikti. Ar ji gali tiek pasikeisti, kad atstovautų ilgalaikiams energijos vartotojų interesams ir energetiniam saugumui?“ – kalbėjo ministras.
Rinkos užuomazgos – jau kitąmet
Iki bus pradėta statyti naujoji AE šalies elektros rinkoje įvyks nemažų pokyčių, tikėtina, kad jie apsaugos vartotojus nuo didelio elektros energijos kainų šuolio. Nuo 2010 metų apie 50 procentų elektros energijos bus importuojama.
„Uždarius Ignalinos AE atsiras pirmos užuomazgos tikrai elektros energijos rinkai atsirasti. Jau nuo 2010 metų pradžios elektros pardavimo rinkoje bus naujų dalyvių – Rusijos, Suomijos ir Estijos kompanijos, – tikino energetikos ministras. – Kiek vėliau atsiras elektros jungtys su Švedijos rinka. Visa tai reikš, kad prasidėjo šalies elektros energijos demonopolizcija.“
Panevėžio pramonininkams ministro teiginiai pasirodė nepagrįsti, nes, anot jų, tą pačią elektros energiją iš užsienio kompanijų pirks to paties dabartinio monopolinio dvikinkio arkliai – bendrovės Vakarų skirstomieji tinklai (VST) ir Rytų skirstomieji tinklai (RST).
„Jie diktuos vartotojams savo sąlygas kaip diktavę, – piktinosi pramonininkai. – Kodėl stambios pramonės įmonės negali pačios pirkti energijos?“
Pripažinęs, kad skirstomieji tinklai yra suinteresuoti tik pelnu bet kokia kaina, ministras tikino, kad situacija keisis. „Iki balandžio mėnesio turi būti parengtas bendras Baltijos šalių elektros energijos rinkos planas, jame daug dėmesio bus skirta antimonopoliniams įstatymams. Plane bus numatyta ir teisė vartotojams patiems rinktis elektros tiekėją“, – paaiškino energetikos ministras.
Šiukšlėmis prieš „Gazpromą“
Kiek mažiau santūraus optimizmo buvo ministro pasvarstymuose, kaip galima būtų demonopolizuoti gamtinių dujų rinką ar bent jau efektyviau atstovauti valstybės interesams. Rinkos analitikai jau kuris laikas šaiposi, kai išgirsta pranešimus, kad Lietuva derasi su „Gazpromu“ dėl dujų kainų. Iš tiesų su „Gazpromu“ derasi jo antrinė įmonė „Lietuvos dujos“.
„Kai kalbame apie „Lietuvos dujų“ kainų politika, reikia suvokti, kad iš tiesų turime reikalų su Vokietijos ir Rusijos koncernais – „Rurgazu“ ir „Gazpromu“. Alternatyvos „rusiškoms“ dujoms neturime ir neturėsime artimiausiais metais, – sakė A.Sekmokas. – Kol kas vienintelė alternatyva – skatinti kiek įmanoma daugiau naudoti alternatyvaus vietinio kuro. Reikia kuo daugiau pagaminti šilumos energijos iš šiukšlių ir biomasės.“
Ministras pripažino nemanąs, kad rusiškas dujas būtų galima pakeisti šiukšlėmis ir pjuvenomis, tačiau, pasak jo, šalies gebėjimas dalį energijos poreikių patenkinti naudojant vietinius energijos šaltinius duotų ne tik ekonominės, bet ir psichologinės naudos. Į susitikimą atėję pramonininkai ir verslininkai labiau buvo linkę bandyti spręsti esamas problemas, o ne kalbėtis apie dujų rinkos perspektyvas. Jie tikino, kad „Lietuvos dujų“ primetamos dujų pirkimo sąlygos yra drakoniškos, o krizės metu – ir žlugdančios.
„Mes negalime sumažinti gamybos sąnaudų, nes, sugebėję sumažinti dujų poreikį, pagal sutartį privalome sunaudoti jų tiek, kiek buvome numatę pasirašydami sutartį. Taigi sutaupyti pinigai nuteka į „Gazpromą“ – mokame milžiniškas baudas, – skundėsi pramonininkai. – Mes negalime gaminti daugiau produkcijos, nei jos reikia rinkai, tačiau dujas turime pleškinti lyg jokios krizės nebūtų.“
Ministras pažadėjo įpareigoti savo penkių žmonių ministeriją ieškoti būdų, kaip padėti „Lietuvos dujų“ sutarčių į bankrotą stumiamai pramonei.