Pirmasis žingsnis šia kryptimi - jau pradedamas kurti SGD klasteris. Kitais metais Klaipėdos universitete (KU) jau bus vykdomas priėmimas į naują studijų programą - SGD terminalų inžineriją, kartu bus plėtojamos SGD specialistų kompetencijų ugdymo veiklos.
Taip pat planuojama aktyviai vykdyti mokslinę veiklą kuriant naujus SGD technologinius sprendimus, projektuojant įvairius produktus, tobulinant gamybą.
SGD - įvairiose srityse
KU profesorius habil. dr. Vytautas Paulauskas, kalbėdamas apie SGD verslo perspektyvas, ragina pažvelgti į Lietuvos dujotiekių vamzdyno žemėlapį. Jame - nemažai „blynų" - regionų, kurių nepasiekia natūralios dujos ir ten dažniausiai naudojamos suslėgtos naftos dujos.
Daug vilties dedama ir į mažuosius SGD terminalus (tokius, kokį per ateinančius metus ketina pastatyti AB „Klaipėdos nafta"), per kuriuos dujomis galima užpildyti ant ratų esančias dujų cisternas ir jas nuvežti tiesiai pas dujų vartotoją. Šiuo metu rinkoje jau yra amerikiečių ir europiečių gaminamų SGD konteinerių.
Pavyzdžiui, kroatai gamina konteinerius, kuriuose dujas galima laikyti iki 70 parų (dėl garavimo proceso per 70 parų galima netekti iki 10 proc. dujų, tad jas laikyti uždarytas ilgą laiką nenaudinga).
Suderinus talpyklos dydį ir tam tikroje vietoje suvartojamas dujas SGD būtų galima aprūpinti jų negaunančius miestus.
Be to, Lietuva turėtų suskubti pasinaudoti ir tokiam verslui palankia situacija kaimyninėje Latvijoje, kurios vakarinė dalis neturi dujotiekių. Tiesa, viena Ventspilio kompanija šiuo metu svarsto statyti mažąjį SGD terminalą, tad jei Lietuva dels, gali prarasti progą užkariauti dar neišnaudotas rinkas.
Kitas šiuo metu itin populiarėjantis būdas panaudoti SGD - laivyba. Tokius laivus jau ruošiasi gaminti ir klaipėdiečiai laivų statytojai, o Skandinavijos šalyse natūraliomis dujomis varomais laivais jau nebenustebinsi.
Įdomus ir vokiečių būdas panaudoti SGD - jie padarė plaukiojantį dujomis varomą elektros generatorių, kuris elektra aprūpina miestų centruose sustojančius kruizinius laivus. Tokiu būdu žymiai sumažinama gigantiškų laivų sukuriama tarša.
Antžeminio transporto srityje šiuo metu populiarėja SGD autobusai. Manoma, kad SGD geriausiai gali būti panaudotos ir nedidelius atstumus važiuojančiam transportui - uosto vilkikams, karjeriniams savivarčiams ir panašiai. Tokia technika jau dirba Valensijos uoste.
Amerikiečių mokslininkai šiuo metu jau naudojasi SGD varomais lokomotyvais, tačiau turbūt patys įdomiausi bandymai išnaudoti SGD - statyti jomis varomus lėktuvus. Tokius projektus kuria lėktuvų gamintojai „Boeing", „Airbus", tačiau šiuo metu vis dar ieškoma būdų, kur sutalpinti itin daug vietos užimančias dujų talpyklas. Vienas iš variantų - jas kabinti po sparnais.
Specialistų poreikis augs
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog atsižvelgiant į neseniai Paryžiuje vykusios klimato kaitos konferencijos priimtus sprendimus, artimiausiu metu vis dažniau teks atsigręžti į SGD technologijas.
„Tai yra viena iš geresnių alternatyvų. Naudojant SGD žengiami pirmieji žingsniai - 2017 metais turėtų pasirodyti pirmieji laivai, kurie plauks ir į Klaipėdą ir bus varomi SGD. Jei būsime pasiruošę bunkeriuoti tokius laivus, turėsime šviesią perspektyvą", - įsitikinęs V. Šileika.
Šiuo metu realiausias galimybes panaudoti SGD jis mato profesoriaus V. Paulausko minėtoje uosto technikoje.
Visgi daugiausiai klausimų kyla dėl reikalingų specialistų, tad V. Šileika sveikina iniciatyvą nuo kitų metų KU ruošti SGD inžinierius. Jis mano, kad jei pavyks sukurti stiprias SGD specialistų specialybes su savo baze (moksline ir praktine), Lietuva galės pasiruošti juos ne tik savo nedidelei rinkai, bet ir visam pasauliui.
Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos ir žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės Manager.LT vadovas Aras Mileška savo ruožtu sako, jog būtina pasinaudoti kiekviena galimybe didinti ir KU, ir paties miesto patrauklumą.
Dabar, anot jo, KU lieka vidutiniokai arba silpnesni specialistai, o gabiausi studijuoja užsienyje, geriausiu atveju - sostinėje.
„Aukščiausio lygio specialisto kuriama vertė gali būti net 10 kartų didesnė nei vidutinioko. Ir verslas jaučia tą skirtumą. Miestas turėtų dėti visas pastangas, kad aukščiausio lygio studentai neišvažiuotų, studijuotų ir liktų čia gyventi", - tvirtino A. Mileška.
Kad egzistuoja globali SGD specialistų paklausa, rodo ir šį terminalą pastačiusios AB "Klaipėdos nafta" pavyzdys - šiemet birželį ji pasirašė sutartį, pagal kurią padės įgyvendinti tokio terminalo projektą Kolumbijos kompanijai „Sociedad Portuaria El Cayao S.A. E.S.P." (SPEC).
„Ateityje galime tikėtis ir daugiau panašaus tipo bendradarbiavimo sutarčių", - yra sakęs „Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Informacija
SGD yra laikomos švariausiu iškastiniu kuru. Jos degdamos išskiria 29 proc. ir 44 proc. mažiau anglies dvideginio, palyginti su nafta ir anglimi. Dėl gamtinių dujų degimo taip pat gerokai mažiau susidaro sieros dioksido ir azoto oksidų, nei naudojant bet kurį kitą angliavandenilio kurą.
SGD neturėtų būti painiojamos su suskystintomis naftos dujomis (SND arba ang. LPG), kurios gaunamos perdirbant naftą ir skystinamos suslegiant. SGD taip pat yra saugesnės už miesto autobusuose naudojamas suslėgtas gamtines dujas, kurios kuro talpyklose laikomos esant dideliam slėgiui.
Būtent dėl SGD ekologiškumo joms piešiama itin šviesi ateitis. Vytautas Paulauskas kaip pavyzdį pateikė prieš porą metų Hiustone (JAV) vykusioje didžiulėje parodoje darytą eksperimentą - bet kuris norintis galėjo paragauti SGD pamirkytą „krekerį".
Nė vienas ragautojas, iš kurių burnų virto garai, po tokių gastronominių potyrių nesiskundė pasijutęs blogai.
Anot mokslininko, šis eksperimentas labai paprastas, nes tereikia pažvelgti į SGD sudėtį. Jį sudaro metanas, etanas ir maža dalis propano ir butano. Nors pastarieji du elementai nuodingi, jų virimo temperatūra gerokai aukštesnė, todėl ragautojai greit ištraukę krekerį nepajuto jokio šalutinio poveikio.