„Mano kolegos Seimo nariai turi vieną užmušantį klausimą, į kurį turėčiau žinoti atsakymą. Prieš 5 metus buvo su dabartiniu įstatymu vaikščiojama į Seimą ir tada buvo sakoma, kad geriau nuomotis, o ne išpirkinėti.
Dabar iš ministerijos ateina ir sako, kad be abejo reikia išpirkinėti, o nuoma – nieko gero. Kai kurie Seimo nariai yra dar iš praėjusios kadencijos, turėtume suvokti, kodėl ir kas pasikeitė“, – sakė V. Poderys.
Į šį jo klausimą atsakė energetikos viceministras Egidijus Purlys. Jis aiškino, kad dabar skiriasi vertinimo laikotarpis ir atskaitos taškas.
„Kuomet buvo vertinama 2012 metais ir lyginama tarp opcijų, kurios turėtos tuomet – ar turėti 2014 metų pabaigoje nuomotą terminalą, ar pirkti, ar statyti, bet turėti daug vėliau nei baigiasi „Gazprom“ ilgalaikė sutartis – tai būtų sukėlę neabejotinai didesnių rizikų dėl tiekimo patikimumo, saugumo ir apskritai dujų patekimo į Lietuvą.
Vertinant tai, kad nebuvo operavimo patirties, nebuvo patirties įrengiant tokio tipo laivus, o kaip tik buvo susiklosčiusios aplinkybės, kurios leido užtikrinti 2014 metų gruodžio mėnesiui terminalo atsiradimą Klaipėdoje – tuo metu tai buvo pats palankiausias sprendimas“, – pasakojo jis.
E. Purlys nurodė, kad dabartinis siūlymas paremtas konsultantų vertinimu.
„Tai, kad turime opciją nuomos sutartyje numatytą, kad po 10 metų jis gali būti išperkamas, tai leidžia imtis daug palankesnių variantų negu nuomoti toliau tiek 10, tiek 20 metų. Šie scenarijai ilgalaike prasme yra netgi brangesni, vartotojai sumokėtų daug daugiau pinigų esant nuomos santykiams.
Išperkant, ir pats objektas jau yra vietoje, esame įgiję patirties, kuri panaudojama kituose projektuose, leidžia sutaupyti iki 160 mln. per metus, esant sujungtoms rinkoms, ir esant prielaidai, kad ta monopolinė padėtis panaikinama, kad monopolininkas negali diktuoti kainų, negali taikyti antkainio, kurį konsultantai irgi įvertino.
Centrinėje ir Pietų Europoje, kur yra monopolinės sąlygos, taikomas nuo 11 iki 20 proc. antkainis. Suomijoje taip pat, kur vienintelis tiekėjas yra „Gazprom“, – pirmadienį Seime sakė viceministras.
Metinės sąnaudos mažėtų 23–28 mln. eurų
Lapkritį Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktiems suskystintų gamtinių dujų terminalo bei valstybės skolos įstatymų pakeitimų projektams. Šiais projektais siekiama sukurti teisinį pagrindą ilgalaikio SGD importo į Lietuvą užtikrinimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų optimizavimui bei mažinimui. Šie pakeitimai pateikti svarstyti Seimui.
Vyriausybės priimti teisės aktų pakeitimai sukurtų teisinį pagrindą Vyriausybei ir SGD terminalo operatoriui priimti sprendimus iki 2024 metų pabaigos ekonomiškai naudingiausiu būdu nuosavybės teise įsigyti SGD laivą bei leistų nustatyti finansavimo mechanizmą SGD laivo įsigijimui ir SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimui.
Pakeitimuose numatomos priemonės leistų sumažinti papildomą dedamąją, išdėstant SGD terminalo pastoviųjų sąnaudų dalį, susijusią su SGD laivo „Independence“ 10 metų nuoma, per SGD terminalo veiklos laikotarpį.
„Tai racionalia logika ir išsamiais skaičiavimais pagrįstas, strategiškai reikšmingas ir, svarbiausia – visiems dujų vartotojams naudingas sprendimas. Užsitikrindami ilgalaikę prieigą prie SGD rinkos, garantuosime ilgalaikį gamtinių dujų tiekimo saugumą ir dujų kainos konkurencingumą“, – Vyriausybės pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Teisės aktų pakeitimai taip pat numato įgaliojimus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) koreguoti papildomą dedamąją kainos dalį, atsižvelgiant į SGD terminalo operatoriaus prognozuojamas ir faktines pajamas.
Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus. Šiuos pinigus sumoka Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai ir gamtinių dujų vartotojai – verslui ir pramonei tenka reikšminga sąnaudų dalis.
Seimui pritarus įstatymų pakeitimams dėl SGD laivo-saugyklos ateities, jau nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą vartotojai kasmet mokėtų apie 40 proc. mažiau. Siūlomas ilgalaikis SGD tiekimo modelis leistų 23–28 mln. eurų sumažinti SGD terminalo metines veiklos sąnaudas.
Šių metų balandį tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“ ekspertų parengta nepriklausoma ekonominė analizė dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo įvertino, kad ilgalaikio SGD tiekimo modelio kuriama ekonominė nauda Lietuvai sieks 60–160 mln. eurų per metus.
Studija taip pat parodė, kad SGD laivo įsigijimo teikiama nauda viršija sąnaudas kiekvienos nagrinėtos rinkos struktūros atveju, todėl Lietuvai naudinga išlaikyti SGD terminalo veiklą po 2024 metų. Analizėje taip pat konstatuota, kad grynoji nauda Lietuvai yra didžiausia, kai SGD laivas įsigyjamas nuosavybės teise.
Rugpjūčio 20 dieną Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija, atsižvelgdama į išsamią techninę ir ekonominę analizę bei nepriklausomų tarptautinių konsultantų rekomendacijas, pritarė sprendimui įsigyti SGD laivą-saugyklą 2024 metais.
Komisija pavedė Energetikos ministerijai parengti ir pateikti ilgalaikio SGD tiekimo modelio įgyvendinimui reikalingus įstatyminio lygmens teisės aktų pakeitimus.
Įvertinant Klaipėdos SGD terminalo reikšmę šalies energetiniam saugumui ir poveikį konkurencijos gamtinių dujų rinkoje užtikrinimui, 2018 metų birželį Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje konstatuota, kad ilgalaikio SGD tiekimo tęstinumo užtikrinimas yra strategiškai svarbus Lietuvai.
Vienas svarbiausių Strategijoje įrašytų gamtinių dujų sektoriaus uždavinių – dar šiais metais priimti sprendimą dėl ilgalaikio SGD importo į Lietuvą užtikrinimo, taip pat optimizuoti ir mažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus. Šie uždaviniai numatyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Nuomoja iš norvegų
Kaip nurodoma įstatymų projektų aiškinamajame rašte, šiuo metu Lietuvoje SGD importuojamos per Klaipėdos SGD terminale esančią plaukiojančiąją SGD saugyklą su išdujinimo įrenginiu „Independence“.
Šis SGD laivas yra nuomojamas iš norvegų „Höegh LNG“ bendrovės pagal dešimties metų nuomos sutartį, kuri baigs galioti 2024 metais.
Šioje nuomos sutartyje yra numatyta galimybė išpirkti SGD laivą (už sutartyje nurodytą sumą) arba pratęsti nuomos sutartį. Metinės SGD terminalo eksploatavimo ir nuomos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų, prie kurių dar prisideda SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudos, siekiančios 20–30 mln. eurų per metus.
SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimas numatytas iki 2024 metų gruodžio 31 dienos. Teigiama, kad įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.