Pinigines pildė keliasdešimt NT valdytojų
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė teigė, kad esminis paramos tikslas buvo padėti tiems žmonėms, kuriems pagalbos reikia labiausiai, tačiau tai pasiteisino ne visais atvejais.
„Savivaldybių teigimu, laikotarpiu, kuriuo nebuvo vertinamas turtas, paaiškėjo daug situacijų, kai piniginę paramą gaudavo ir asmenys, turintys kelis ar net keliasdešimt nekilnojamojo turto objektų įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kurortuose“, – teigė ji bei pridūrė, kad taip yra pažeidžiamas socialinio teisingumo principas.
Savivaldybių nuomone, jei kompensacija būtų skiriama tiems, kurie turi turto, viršijančio Piniginės paramos nepasiturintiems asmenims ir šeimoms įstatyme nustatytą normatyvą, ypač sumažėtų galimybės paramą skirti tiems asmenims, kurie gyvena tikrai sunkiai arba patiria sudėtingą situaciją šeimoje.
„Nereikėtų pamiršti ir to, kad ne visuomet daugiau nekilnojamojo turto arba pajamų turintiems asmenims kompensacija nėra skiriama – savivaldybės turi galimybę pačios, išimties tvarka skirti socialinę piniginę paramą tiems gyventojams ar šeimoms, kurios susiduria su iš tiesų dideliais sunkumais ir neturi kitų būdų gauti pajamų.
Tokiais atvejais jų situacija būna vertinama individualiai ir ieškoma būdų padėti“, – sakė A. Vareikytė.
Tvarka keisis
Pastaruoju metu valstybės kompensacija už šildymą nevertinant gyventojų turto buvo skiriama nuo pandemijos pradžios, tačiau užsimota tvarką keisti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, esama tvarka, kai piniginė socialinė parama skiriama nevertinant nuosavybės teise turimo turto, šiandien yra nepakankamai taikli ir neatspindi realios besikreipiančiųjų turtinės padėties ir neskatina jų turimą turtą išnaudoti finansiniam stabilumui užsitikrinti, tarkime, nuomoti.
„Siekiama piniginės socialinės paramos taiklumo – apsaugoti pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems ši parama dėl jų turtinės padėties reikalingiausia. Racionaliau bus naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos – savivaldybės turės daugiau galimybių teikti didesnę paramą tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – teigė ministerija.
Paramą bus galima gauti tada, jeigu jų nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo.
Jį, kaip tikinta, apskaičiuoja savivaldybės, remdamosis informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
„Jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas galimas bendras turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Tuo atveju, jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybės, įvertinusios individualią situaciją, turi teisę piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka“, – komentavo SADM.
Kaip teigta, gyventojai, norėdami sužinoti, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle. Ją rasite čia.
Tokiam ministerijos siūlymui jau pritarė ir Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau, kad tvarka įsigaliotų, rudenį dėl to skubos tvarka turės balsuoti Seimas.
Šildymo kaina bus mažesnė
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas kalbėjo, kad sprendimas kompensuoti šildymo kaštus gyventojams nevertinant jų turto vertės, tada įsigaliojo siekiant paprasčiau administruoti gaunamas paraiškas ir sutaupyti laiko, tačiau dabar, problemai prislopus, logiška grįžti prie ankstesnės tvarkos.
„Nuo 2021 m. rudens šilumos kaina didėjo dėl augusių gamtinių dujų, kuro kainų ir dėl paprastumo buvo sprendimas nevertinti gyventojų turto.
Dabar yra logiška galvoti apie sugrįžimą prie turto vertinimo kriterijaus, turint omenyje, kad šildymo kaina ateinantį sezoną, žiūrint į energetikos žaliavų perspektyvas, bus mažesnė.
Panašu, kad spalį ir lapkritį, kai mums bus aktualios kainos, mes matysime 25-30 proc. mažesnę kainą šių metų šildymo sezono pradžioje. Turėtų mažėti ir kompensacijų gavėjų skaičius. Todėl atsiranda erdvės vėl grįžti prie senos tvarkos <...> taip pat administratoriams laiko ir galimybių pradėti žiūrėti į turto kriterijų “, – sakė jis.
Pasak T. Povilausko, kaip pasikartojo, šildymo sezono pradžioje gali būti ketvirtadaliu ar trečdaliu mažesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Jau gali kreiptis dėl karšto vandens kompensacijos
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas tikino, kad prašymus dėl būsto šildymo kompensacijų bus galima teikti likus maždaug mėnesiui iki šildymo sezono pradžios, t.y. nuo rugsėjo.
„Šiuo metu galima teikti prašymus dėl kompensacijų už karštą vandenį ir cirkuliacinę šilumą (gyvatuką)“, – komentavo jis.
SADM duomenimis, 2022 m. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo apie 154 tūkst. asmenų, tai sudarė 5,5 proc. visų šalies gyventojų.
Bendras (unikalus) kompensacijų skaičius per šį laikotarpį sudarė apie 368 tūkst. asmenų arba 13,2 proc. visų šalies gyventojų.
Šia parama pasinaudojo 17 proc. visų šalies namų ūkių. Palyginti su 2021 m., vidutiniškai gavėjų skaičius per mėnesį išaugo apie 53 proc. – nuo 100,5 tūkst. iki 153,6 tūkst. asmenų, o išlaidos kompensacijoms teikti išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo 19,8 tūkst. iki 72,86 mln. eurų.