Geros žinios Vilniaus miesto gyventojams
Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, daugiausiai įtakos besikeičiančios kainos darys Vilniaus gyventojams.
„Vilnius, kaip žinome, pasileidžia didelį šilumos gamybos šaltinį – kogeneracinę jėgainę, kuri turėtų stipriai padidinti biokuro dalį, o biokuras šiandien yra apie 2-3 kartus pigesnis negu gamtinės dujos ir todėl tai yra gera žinia vilniečiams. Tikėtina, kad šildymo sezonas bus pigesnis negu praeitas“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, sunku numatyti, kaip stipriai mažės skaičiai sąskaitose.
„Labai yra sunku, nes šildymo sezoną dar lemia tai, kokia būna temperatūra. Ne dėl to, kad ten daugiau suvartojama, bet, tiesiog, trūksta galingumų biokurui ir tada tenka uždegti dujinius katilus. Tada labai nuo žiemos priklauso tas sąskaitų dydis, todėl labai sunku pasakyti. Jeigu būtų tokios pačios sąlygos, kaip pernai, tai, aš manau, apie 20 procentų mažesnė kaina galėtų būti“, – teigė V. Lukoševičius.
Praėjusiais metais Vilnius, vaduodamasis iš aukštų kainų, degino mazutą. Tokia veikla sukėlė daug diskusijų apie taršą aplinką. V. Lukoševičiaus teigimu, kiek yra žinoma, šiais metais Vilniaus šilumos tinklai to kartoti neplanuoja.
„Jeigu viskas gerai bus su kogeneracine jėgaine ir ji tikrai tuos galingumus, kuriais disponuoja, panaudos šilumos gamybai, tai tikrai nereikės to mazuto“, – aiškino jis.
Situacija kituose Lietuvos miestuose
Kaip teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, situacija Lietuvos skirtinguose Lietuvos miestuose – įvairi.
„Ryškėja tokios tendencijos, kad didieji miestai, kur, galima sakyti, yra ta masto ekonomija – ten šilumos kainos, matomai, bus pačios mažiausios. Visi šie didieji miestai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir taip toliau – čia kainos suksis kažkur apie 6-7 centus turbūt už kilovatvalandę. Tada, tokie vidutiniai miestai, kur jau vartotojų tankis mažesnis – ten kiti kaštai išauga, tai apie 10 centų kaina.
Pati blogiausia situacija lieka tose mažose savivaldybėse, kurios neperėjo prie biokuro ir vis dar lieka su gamtinių dujų katilais. Gamtinės dujos ne tokios brangios kaip pernai, bet vis tiek gana brangios ir ten šilumos kaina gali svyruoti taip 10-15 centų, kas yra beveik 2-3 kartus daugiau, negu didžiuosiuose miestuose, kur dominuoja biokuras“, – aiškino V. Lukoševičius.
Patarimai gyventojams
Norėdami sutaupyti daugiau, tam tikrų veiksmų gali imtis ir patys gyventojai.
„Pastatų sandarinimas – čia yra rūpestis numeris vienas, kuris turėtų būti. Čia yra ilgas procesas ir greitai to nepadarysi, tai jau tie laimingieji, kurie pasidarė tą – paprastai nesiskundžia šildymo sąskaitomis, bet, deja, tokių dar nėra daug. Didžioji dalis namų yra nerenovuoti ir ten galima tik tokias epizodines, kosmetines priemones padaryti, kaip langų sandarinimas ar minimalūs pastatų šildymo sistemų aptvarkymai“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, vieną dalyką padaryti yra itin svarbu.
„Ką tikrai reikėtų padaryti ir pasirūpinti tiek bendrijoms, tiek administratoriams, tiek gyventojams – kad būtų paruoštos šildymo sistemos. Jos turi būti praplautos, subalansuotos, išvalytos, tvarkingos, kad šildymo sezonas nevėluotų ir, kad šiluma tolygiai būtų paskirstoma po visus butus ir žmonės mokėtų už kokybišką paslaugą. Deja, ne visur dar taip būna“, – teigė V. Lukoševičius.
Jo teigimu, jeigu šildymas yra netolygus ir patalpos yra per daug prišildomos – net ir atidarius sandariausią langą, visa šiluma yra iškart išleidžiama.
„Visa tai yra susiję su sistemos priežiūra, jos subalansavimu. Jeigu šildymas tolygus – tada nėra reikalo ir atidarinėti“, – teigė jis.
Viskas, ką turime žinoti apie kainas
Nors ir kainos artėjantį šildymo sezoną šiek tiek keisis, tačiau jos tikrai nebus mažesnės nei tos, kurias teko matyti 2021 metais.
„2022 metai tikrai buvo kriziniai metai ir prieš metus tokiu metu buvo panika. Visi pirko ką tik galėjo, bet kokiomis kainomis, kad tik nepritruktų išteklių žiemai. Žinoma, daug kas dėl to nusvilo, nes po to labai atpigo žiemą, tai buvo ir nuostolių, visko.
Šiemet tokių tendencijų nėra ir apsirūpinimas ištekliais yra mažesnis, ir kainos gerokai mažesnės negu pernai, bet taip – jos yra šiek aukštesnės negu 2021 metais, dėl visų geopolitinių problemų, kurias mes turime“, – aiškino V. Lukoševičius.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: