„Birželio mėnesį prasidėjęs spartesnis kainų augimas tęsiasi ir liepą. Viena iš priežasčių – kovo mėnesį paskelbta, kad uždrausime baltarusiškos medienos importą, bet dar buvo duotas terminas iki birželio pradžios įvykdyti sutartis. (...) Nuo birželio pradžios tokia produkcija į šalį patekti nebegali“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė agentūros duomenų analitikas Karolis Kelpšas.
Šilumos gamintojai šiuo metu ieško ir dujų. Jų žiemai įsigijusi „Ignitis gamyba“, kitos šildymo įmonės pateikusios užsakymus, tačiau norima kaina kol kas dujų negauna.
Kalbant apie dar vieną kuro rūšį – mazutą, K. Kelpšas pastebėjo, kad jo kaina yra perpus mažesnė nei dujų, tad apytikriu skaičiavimu, jeigu šilumos gamybai 100 proc. būtų naudojamos dujos, šilumos kilovatvalandė Vilniuje kainuotų 14 centų, jeigu mazutas – 9 centai, o biokuras – 7 centus už kWh. Praktikoje, turėtų būti kuro mišinys.
LEA direktorius Virgilijus Poderys svarsto, kad nors Lietuva neuždeda dirbtinių ribojimų medienos eksportui, galbūt šalis „galėtų atitinkamai elgtis, kaip mūsų kaimynai, kad mažiau medienos būtų išvežama“.
Anot jo, Valstybinių miškų urėdija galėtų padidinti pasiūlą.
V. Poderys teigė, kad nors gilios analizės LEA nedarė, tačiau galima daryti prielaidą, jog augant vienos kuro rūšies (dujų) kainai, atitinkamai gali brangti ir jos alternatyvos.
„Jeigu du produktai vienas kitą gali pakeisti, tai rinkos dalyviai tuo naudojasi, tai nereguliuojama rinka“, – sakė V. Poderys.
Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas Vytautas Budreika teigia, kad gamtinių dujų Baltijos šalims šį sezoną turėtų užtekti, įvertinus Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumus ir Inčukalnio dujų saugyklos Latvijoje užpildymo lygį.
Jeigu bus laiku įgyvendintas SGD terminalas Estijoje (numatoma gruodžio 1 dieną), tuomet dujų užteks visam regionui (su Suomija).
„Liepos mėnesį iš Rusijos į Latviją importuota beveik 1 teravatvalandė dujų (...) Inčukalnis papildytas gerokai daugiau nei birželio mėnesį. (...) Galima teigti, kad realiai visos nupirktos iš rusų dujos padėtos į saugyklą šiai žiemai“, – sakė V. Budreika.
Tiesa, anot jo, iki reikiamo 80 proc. saugyklos užpildyti Latvijai, net ir su padidintu pirkimu iš Rusijos, nepavyks. Spalio 1 dieną turėtų siekti apie 65 proc.
„Pagrindinis klausimas, ar užteks dujų šią žiemą? Jeigu spalio 1 dieną buvo Inčukalnyje apie 14,3 TWh dujų, įvertinus laivų grafiką iki metų pabaigos (...), matome, kad gali pavykti per terminalą dar importuoti 19,6 TWh dujų. Žiemos laikotarpiui mūsų pajėgumų užtektų“, – teigė V. Budreika.
Kalbėdama apie elektrą ir atsinaujinančią energetiką, LEA teigia, jog pagal naujus ketinimų protokolus, jau 2025 metais Lietuva gali turėti rekordinius 4,8 GW saulės elektrinių, arba beveik triskart daugiau nei vidutinis maksimalus vasaros dienos poreikis. Tačiau iki tol labai sunku Lietuvai mažinti kainas, nes esame labai priklausomi nuo importo.
„Kai Suomijos Olkiluoto atominė elektrinė pradės veikti, galbūt Skandinavijos rezervai labiau prisipildys – trumpuoju laikotarpiu šie dalykai gali lemti mažesnę kainą Lietuvoje. Bent jau šį rudenį didesnio kainų mažėjimo nenumatoma, kitų metų vasarai – taip pat ne“, – sakė V. Budreika.
V. Poderys pridūrė, kad rinkos dalyvių vertinimas nėra „Dievo žodis“ ir jie gali suklysti.
Priminsime, liepą fiksuota rekordinė vidutinė didmeninė mėnesio elektros kaina šalyje.