Gelbėjo pati gamta
Šilumos tiekėjos įmonės „Panevėžio energija“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininko Vidmanto Žalkausko teigimu, vidutinis mokestis už šilumą visuose – renovuotuose ir neatnaujintuose – daugiabučiuose spalį siekia 0,48 Eur už kvadratinį metrą.
Taigi, populiariausio 2 kambarių, 50 kv. m, buto šeimininkai už praėjusio mėnesio šildymą paklos vidutiniškai 22,5 Eur.
Prieš metus tokio paties dydžio butas už spalio mėnesio šilumą mokėjo vidutiniškai 19,5 Eur – 0,39 Eur už kvadratinį metrą.
Pašokus šildymo kainoms, daugiabučių gyventojams savotišką pagalvę paklojo pati gamta. Jei šiųmetis spalis būtų buvęs kaip pernykštis, sąskaitos už šilumą būtų kur kas didesnės.
„Pernai šildymo sezonas Panevėžyje prasidėjo rugsėjo 27-ąją, taigi, buvo šildoma visą spalį. O šįmet šilumos punktai įjungti tik nuo spalio 10 dienos. Be to, šiųmečio spalio vidutinė oro temperatūra siekė 9,5 laipsnio šilumos, pernai – 8,1 laipsnio“, – palygino V. Žalkauskas.
Didelių šildymo sąskaitų išsigandusius panevėžiečius šilumininkai guodžia, jog lapkritį, kai šilumos reikės daugiau, jos kaina bus 13,9 proc. mažesnė nei spalį.
Praėjusį mėnesį „Panevėžio energijos“ tiekiamos šilumos kilovatvalandė atsiėjo 11,13 ct, lapkritį ji atpigo iki 9,58 ct už kWh.
Brangymetis nerenovuotuose
Didžiausių sąskaitų už centralizuotą šildymą sulaukė nerenovuotų namų gyventojai.
„Panevėžio energijos“ duomenimis, neapšiltintuose daugiabučiuose vieno kvadratinio metro šildymas spalį kainavo vidutiniškai 0,60 Eur.
Į brangiausiai mokančių sąrašą rikiuojasi 70-ies butų Algirdo g. 21-as namas, kuriame vieno kvadratinio metro šildymas atsiėjo 0,67 Eur, tiek pat butų turinčio Marijonų g. 33 namo gyventojai mokės po 0,90 Eur už 1 kv. m, kone perpus mažesniam, 32-ų butų, Liepų al. 17A namui praėjusio mėnesio šildymas atsieis 0,74 Eur už 1 kv. m.
O savotiškiems rekordininkams šildyti buto vieną kvadratinį metrą atsiėjo netgi daugiau nei eurą: Kniaudiškių g. 22 namas, turintis 22 butus, mokės 1,14 Eur už 1 kv. m, Katedros g. 4 daugiabutis, turintis 8 butus, – 1,52 Eur, o tokio paties dydžio Respublikos g. 9-ojo namo gyventojai už kvadratinį metrą klos 1,69 Eur.
Miesto taupiausieji
Panevėžio daugiabučiuose vieno kvadratinio metro šildymo kaina skiriasi daugiau nei aštuonis kartus.
Nors renovuotuose daugiabučiuose spalio šildymas kainavo vidutiniškai 0,32 Eur už kvadratinį metrą, kai kurie namai įsigudrino šilumą taip taupyti, kad jų sąskaitose – tikrai daugeliui pavydėtinos sumos.
Pigiausiai už spalio šilumą mokės Ateities g. 34 namo, turinčio 45 butus, gyventojai – 0,02 Eur už 1 kv. m, Beržų g. 43 name (80 butų) įsikūrusieji – 0,13 Eur už kv. m, o panašaus dydžio, 76-ių butų, J. Basanavičiaus g. 3 namo šeimininkams praėjusio mėnesio šildymas atsieis 0,14 Eur už 1 kv. m.
Sąskaitas augina ne tik orai
V. Žalkausko teigimu, šilumos suvartojimas daugiabučiuose, taigi, ir sąskaitos dydis, priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – oro temperatūros. Kadangi šiųmetis spalis buvo ganėtinai šiltas, pasak „Panevėžio energijos“ atstovo, dalis namų šildymą įjungė gerokai vėliau nei 10-ą dieną, kai mieste paskelbta šildymo sezono pradžia.
Anot V. Žalkausko, antrasis svarbus veiksnys – namo būklė: renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą kur kas mažesnės nei neapšiltintų. Visgi, kaip pastebi šilumininkės atstovas, net ir atnaujintuose namuose sąskaitas lengva išauginti.
„Jei laiptinės lauko durys, rūsių langai atlapoti, šiluma išeina į lauką, o skaitiklis namo šilumos punkte vis tiek sukasi ir šilumos reikia daugiau“, – pastebi V. Žalkauskas.
Anot jo, šilumos suvartojimo kiekiui daug įtakos turi ir namo šilumos punkto bei šilumos sistemos prižiūrėtojo veiksmai.
„Jei prižiūrėtojui rūpi tai, už ką gauna pinigus, jis stengsis tinkamai prižiūrėti namo šilumos ūkį, kas irgi turi įtakos galutinei sąskaitai. Prižiūrėtoją pasirenka patys gyventojai. Niekas jų prievarta neverčia, o Panevėžyje yra šiokia tokia šių specialistų konkurencija“, – pastebi šilumininkės atstovas.
Skundų nebeliko
Pusšešto šimto daugiabučių šilumos punktus prižiūrinčios Savivaldybės įmonės Panevėžio butų ūkio direktorius Vidmantas Žukauskas skaičiuoja, kad iš jų nerenovuoti 53.
„Namuose, kuriuose automatizuotas šilumos punktas, į šiaurinę sieną sumontuotas daviklis, reaguojantis į lauko temperatūrą. Jei lauke pliusinė temperatūra, automatiškai mažiau šildoma, radiatoriai atvėsta ir sunaudojama mažiau energijos. Kuo lauke šilčiau, tuo mažesnės sąskaitos už šildymą“, – komentavo V. Žukauskas.
Anot jo, kodėl ir renovuotuose namuose su automatizuotais šilumos punktais skiriasi šilumos suvartojimas, priklauso ne tik nuo gyventojų taupumo, bet ir nuo daugiabučio dydžio: didesniems namams vieno kvadratinio metro šildymas paprastai atsieina pigiau.
Pasak V. Žukausko, paprastai startavus šildymo sezonui šilumos punkto prižiūrėtojas sulaukdavo gyventojų skundų dėl šaltų būstų. Higienos normos numato, kad šaltuoju laikotarpiu gyvenamosiose patalpose oro temperatūra negali būti mažesnė nei 18 laipsnių.
Šįmet, anot direktoriaus, tokių nusiskundimų dar nėra gauta.