Pasiruošimas šildymo sezonui
Nors apie šildymą galvoti dar gana anksti, šilumininkai slides ruošė jau vasarą.
„Vyksta bandymai biokuro bloke. Biokuro blokas šiuo metu jau tiekia šilumą Vilniaus miestui, tačiau tiekia nepastoviu režimu – vieną dieną gali tiekti, kitą netiekti“, – pasakojo „Ignitis“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius.
Ateinantį šildymo sezoną Vilniaus kogeneracinė jėgainė jau turėtų veikti visu pajėgumu.
„Pasikeis kuro struktūra turbūt viso Vilniaus miesto šilumos gamyboje, panašiai, kaip šiandien yra ir Kaune“, – teigė Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Visi kogeneracinės jėgainės blokai turėjo pradėti veikti dar 2021 metais, bet, bankrutavus rangovui, darbai užsitęsė, tad Vilnius iš didžiųjų miestų liko vienintelis, kuris iki šiol degino tiek daug dujų. Užpernai dėl šios priežasties vilniečiams šildymas brango labiausiai – net 50 procentų.
„Iki šiol mes naudodavome apie 60 procentų dujų ir 40 procentų biokuro. Dabar bus naudojama apie 90 procentų biokuro“, – dalijosi L. Jakubauskas.
Praėjusių metų scenarijus nesikartos
Pernai, dėl karo Ukrainoje, dujų kainos taip šovė į viršų, kad buvo nuspręsta deginti mažasierį mazutą.
„Vilniaus šilumos tinklai tuo metu ėmėsi plano B“, – teigė Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas.
Aplinką teršiantis sprendimas patiko ne visiems, bet kainas Vilniuje pavyko stabilizuoti.
„Prieš metus tokiu laiku buvo tiesiog panika – visi pirko viską, ką tik galėjo, bet kokiomis kainomis, kad tik nepritruktų išteklių žiemai. Žinoma, daug kas nusvilo dėl to, nes po to labai atpigo žiemą, tai buvo ir nuostolių, visko“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Šiemet nuotaikos – kur kas geresnės.
„Ateinant šiam šildymo sezonui galime pasidžiaugti, kad esame įsigiję didžiąją dalį dujų praktiškai 40 procentų pigesne kaina. Biokuras šiandien yra atpigęs apie 30 procentų“, – dalijosi L. Jakubauskas.
Geros žinios skrieja didmiesčių gyventojams.
„Aiškėja tokios tendencijos, kad didieji miestai, kur, galima sakyti, yra ta masto ekonomija – ten šilumos kainos, matomai, bus pačios mažiausios. Visi šie didieji miestai – Klaipėda, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys ir taip toliau – ten kainos suksis kažkur apie 6-7 centus už kilovatvalandę“, – teigė V. Lukoševičius.
Anot šilumininkų, čia sąskaitos už šildymą gali būti net ir penktadaliu mažesnės nei pernai, o sostinėje – skirsis nedaug.
„Kiek mes turime tokių bendrų indikacijų, tai, kad panašios kainos turėtų būti kaip ir praėjusį šildymo sezoną“, – teigė A. Ketlerius.
Mažesniuose miestuose – situacija prastesnė.
„Pati blogiausia situacija lieka tuose mažose savivaldybėse, kurios neperėjo prie biokuro ir vis dar lieka su gamtinių dujų katilais. Gamtinės dujos ne tokios brangios kaip pernai, bet vis tiek gana brangios ir ten šilumos kaina gali svyruoti tarp 10-15 centų, kas yra beveik 2-3 kartus daugiau nei didžiuosiuose miestuose“, – aiškino V. Lukoševičius.
Daug kas priklausys ir nuo to, ar šį sezoną stipriai kandžiosis šalčiai.
„Šildymo sezoną dar lemia tai, kokia temperatūra būna. Ne dėl to, kad ten daugiau suvartoja, bet tiesiog trūksta galingumų biokurui ir tada tenka uždegti dujinius katilus. Todėl nuo žiemos labai daug priklauso sąskaitų dydis“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.
Anot šilumininkų, net jei kuras atpigtų dar labiau – sąskaitose už šildymą tai nebūtinai atspindės, mat svarbus ir šilumos suvartojimas, o, pavyzdžiui, Vilniuje 80 procentų namų – vis dar energetiškai neefektyvūs.
„Palyginimui, senos statybos būstas ir naujos statybos arba renovuotas būstas, suvartoja apie 2 kartus daugiau šilumos energijos, tam pačiam kvadratiniam metrui apšildyti“, – teigė L. Jakubauskas.
Sezoną pradės su skolomis
Nors skolininkų Vilniaus šilumos tinklai šiemet skaičiuoja maždaug trečdaliu mažiau, dalis sostinės gyventojų naują šildymo sezoną pradės neišsimokėję senų skolų. Liepos pabaigoje vilniečiai šilumos tinklams vis dar buvo skolingi 6 milijonus eurų.
„Toje skolos dalyje, kur virš metų skola, yra apie 2 milijonai eurų“, – teigė L. Jakubauskas.
Šilumininkai siūlo nenumoti ranka į tai, ką ir patys gyventojai gali padaryti, kad šilumos būtų suvartojama mažiau, tai yra pasitikrinti durų, langų, rūsių sandarumą ir pasirūpinti, kad šilumos punktai dar iki šaltojo sezono pradžios būtų išvalyti.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: