„Augant mokesčiams už komunalines paslaugas, daugėja ir skolininkų. Kol kas masinio antplūdžio vykdomųjų dokumentų nesulaukėme, bet žinodami, kiek ketinama didinti šildymo įkainius, galime neabejoti, kad kitąmet skolininkų padaugės“, – įsitikinusi antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Pašnekovė pastebi, kad antstolius pasiekia tik piktybinių skolininkų pavardės, o komunalinių paslaugų įmonės iki šiol pavykdavo geranoriškai susitarti su dauguma įsiskolinusių gyventojų, kurie skolas mažina pagal sudarytus grafikus.
Šilumos tiekimo įmonės taip pat nerimauja, kad skolininkų sąrašai gali pailgėti jau šį rudenį, todėl siūlo vartotojams galimybę už šildymą mokėti nedidelėmis sumomis, bet visus metus.
Užsienyje – lyg į vandenį
Antstoliai nuogąstauja, kad, padidėjus mokesčiams ir pablogėjus visai šalies ekonominei situacijai, skolų slegiami tautiečiai plūstels į užsienį. Tuomet surasti skolininką ir išsireikalauti sumokėti pinigus tampa kur kas sudėtingiau.
Kol Lietuva nebuvo prisijungusi prie Šengeno erdvės, piktybiniams skolininkams būdavo skelbiama paieška, ir šie, išvykdami arba grįždami iš užsienio, įkliūdavo pasienyje. Tačiau šiuo metu net ir tokie asmenys be jokių problemų gali išvykti į užsienį ir dingti. Tokiu atveju skolininko paieškas tenka tęsti pačiam kreditoriui.
„Skolininkai neskuba legalizuotis užsienyje. Oficialiai jie tebegyvena Lietuvoje, tačiau jų surasti neįmanoma. Be papildomos informacijos ar netgi pažįstamų pagalbos surasti skolininką užsienyje gana sunku. Nebent jis pats išsiplepėtų ir pasakytų, kur gyvena“, – kalbėjo antstolis Andrius Bublys.
Net jeigu kreditoriui ir pavyksta sužinoti prasiskolinusio asmens gyvenamąją vietą, jam tenka išsiversti į kitą kalbą vykdomąjį dokumentą, kreiptis į tos šalies antstolius.
Ilga daina
Inga Karalienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, pripažįsta, kad surasti skolininką užsienyje nėra lengva, tačiau kreditoriai pernelyg anksti nuleidžia rankas.
„Žmonės galvoja, kad neįmanoma priversti užsienyje dirbantį skolininką grąžinti pinigus. Taip, procesas pailgėja, tačiau išeičių yra. Visoje ES galioja tvarka, kad pats išieškotojas turi kreiptis į savo šalies teismą, kuris išduoda ES erdvėje galiojantį dokumentą, o šis pateikiamas užsienio valstybės antstoliams. Lietuvoje dirbantys antstoliai gali pakonsultuoti, kaip pasinaudoti šia teise“, – drąsino I.Karalienė.
Tiesa, antstoliai pripažįsta, kad Lietuvoje skolininkų teisės yra ginamos labiau nei kreditorių.