Energetikos ministerija aiškina, kad šilumos punktų perdavimo tvarkos aiškios, o priežiūros tarifus esą turi nustatyti savivaldybės.
Pagal dar pernai spalį priimtą šilumos ūkio įstatymą nuo liepos pirmosios šilumos tiekėjai nebegali būti šilumos punktų prižiūrėtojais. Ir nors jie šios prievolės atsikratė itin greitai, neaišku, nei kaip juos perimti, nei už kokius pinigus remontuoti.
Tik yra žinoma, kiek reikia rinkti už šilumos punktų priežiūrą, mat kaip tai apskaičiuoti, metodiką yra parengusi Kainų komisija. Kaip perduoti šilumos punktus gyventojams iki galo neaišku Vilniuje, Šiauliuose ir Alytuje.
„Mes tikrai darysime taip, kaip bus nurodyta, bet tokių tvarkų nėra, kaip mums daryti, tiesiog šis įstatymas yra prieštaraujantis kitiems įstatymams, nėra paprastas. Mes nesilaikom noro savo nuosavybėje juos turėti“, – sako „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas.
„Gali atsitikti, kad nuo liepos 1 dienos niekas neprižiūrės tų punktų. Aš manau, kad gyventojų mes neturėtume palikti nuošaly, nežiūrint tam tikrų galimų išlaidų ir jeigu jau taryba nepriimtų ar būtų nesuspėta suorganizuoti konkursą, manau, bendromis jėgomis kažkokį laikiną sprendimą turėtume“, – sako Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.
Panevėžys ir Klaipėda šilumos punktų perdavimo daugiabučių savininkams problemą beveik išsprendė, Kaune problemų kyla tik su mažai butų turinčiais namais.
„Mažabučiai namai (tai iki 2 butų gyvenamieji namai) visais atvejais turės išsirinkti, pasisamdyti arba patys turės organizuoti šildymo sistemos priežiūrą – įstatymas taip sako, namas perima šitą veiklą“, – teigia Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.
„Šiuo metu gal yra 10 daugiabučių, kurie baiginėja dokumentų sutvarkymą, apsisprendimai yra, liko tik popierinius dalykus sutvarkyti“, – LTV Naujienų tarnybai teigė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Energetikos ministerija, savivaldybių kaltinama iki galo neparengusi sklandžios šilumos punktų perdavimo tvarkos, atkerta, kad pačios savivaldybės turėtų imti iniciatyvos, steigti prie savivaldybių įmones, užsiimsiančias šilumos punktų priežiūra, o punktų perdavimo procedūros paaiškintos šilumos ūkio įstatyme.
„Savivaldybių tarybos pagal galiojantį įstatymą turi priimti sprendimą, dėl daugiabučių namų vidaus sistemos priežiūros įkainio, turėtų būti numatytas mokestis už šilumos punktų remontą ir atstatymą“, – aiškina energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
Vilniuje įstatymo įsigaliojimo dieną – liepos 1-ąją – be prižiūrėtojo liks daugiau nei pusė iš 6 000 šilumos punktų, Kaune – daugiau nei 60, Šiauliuose – apie 400, Alytuje – daugiau nei 200.