„Visi komisijos nariai pritarė nutarimo projektui“, - teigė komisijos pirmininkė Inga Žilienė.
Komisija žada, kad po pertvarkos šilumos kainos gyventojams turėtų sumažėti iš esmės visuose miestuose, kur veikia nepriklausomi gamintojai. Tačiau šilumos tiekėjai, kritikavę reformą, tikina, kad kainos tik augs.
Šilumos tiekėjams pavyko įtikinti komisiją, kad naujoji tvarka įsigaliotų ne nuo liepos, o nuo gruodžio, o šilumos supirkimas pagal naują tvarką vyks nuo kitų metų sausio. Taigi, kaip iš tikro pasikeis kaina vartotojams, paaiškės kitąmet, kai sąskaitos, išrašytos pagal naują tvarką, pasieks gyventojus.
Pagal naują tvarką, šilumos tiekimo bendrovės turės nustatyti aukštesnes „lubas“ ir šilumą iš nepriklausomų gamintojų supirkti brangiau. Tvarka keičiasi, nes šilumos tiekėjai, nustatydami viršutinę kainos ribą, turės įvertinti ne tik kuro kainas, bet ir pastoviąsias sąnaudas, pavyzdžiui, darbuotojų užmokestį.
Naujosios tvarkos kritikai prašė atidėti sprendimą ir jo nepriimti, kol Seime nebus priimti nauji šilumos sektorių reguliavimai. Tačiau nepriklausomi šilumos gamintojai, palaikantys naująją tvarką, teigia, kad pakaks vilkinti procesus.
Anot šilumininkų atstovų, naujoji tvarka nėra aiški, komisijos skaičiavimai nesutampa su šilumos tiekėjų analizėmis.
„Kol nebus pakeisti teisės aktai pagal energetikos strategiją ir kol nebus pakeisti aktai, prašome Kainų komisijos, kad dabar to naujo projekto nepriimtų ir lauktų“, - posėdyje trečiadienį teigė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Tokios pozicijos laikėsi ir kiti šilumininkai. Vilniaus šilumos tinklo vadovas Mantas Burokas teigė, kad „šitie pakeitimai būtų skuboti, manome, reikėtų nuo aukščiausių teisės aktų prisiderinti einant žemyn, o ne atvirkščiai“.
Jo teigimu, šilumos tiekėjų situacija ir nepriklausomų gamintojų situacija skiriasi iš esmės, o kuriant konkurenciją, bandoma, kad visiškai skirtingos įmonės gamintų šilumą vienodomis sąlygomis.
„Klaipėdos energijos“ vadovas Antanas Katinas teigė, kad iki šiol surengtos dvi konsultacijos dėl naujosios tvarkos, tačiau, pasak jo, reikėtų dar bent vienos konsultacijos.
„Prie tokios apimties dokumentų ir tokios svarbos, dvi viešos konsultacijos yra per mažai“, - tikino jis.
Komisijos pirmininkė Inga Žilienė kritikavo šilumininkų teiginius, kad jiems nebuvo išaiškinta skaičiavimų metodika.
„Prielaidos buvo labai aiškiai išdėstytos“, - posėdyje teigė I. Žilienė.
Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius posėdyje teigė, kad pritaria naujai tvarkai, ir, pasak jo, šilumos tiekėjai tiesiog baiminasi prarasi pelnus. Anot jo, vartotojai nenukentės dėl naujosios tvarkos.
„Turbūt ne man vienam susidaro įspūdis, kad šilumos tiekėjai stengiasi bet kokia kaina apsaugoti savo privilegijas. (...) Vartotojas ir tik vartotojas yra mūsų veiklos pagrindas, šilumos tiekėjai kalba apie savo pelnus ir baiminasi išeiti į konkurenciją“, - posėdyje sakė V. Kisielius.
Anot jo, šilumininkų teiginiai, kad trūksta viešų konsultacijų, yra stebinantys ir taip tiesiog bandoma išsaugoti monopolį šilumos sektoriuje, bandant vilkinti procesus.
„Pirmoji tvarka 2016 metų balandžio mėnesį pateikta. Šilumos tiekėjams ir kitiems palaikantiems monopolinę poziciją, yra patogu traukti kas kartą naują zuikį ir mesti komisijai ant stalo apdirbti jį. Mes nematome jokios prasmės vilkinti šitą procesą“, - teigė jis.
Energetikos ministerijos atstovas posėdyje teigė, jog ministerija pasitiki, kad „komisija priims teisingiausią spendimą“.
Kainų komisija skaičiuoja, kad dėl pertvarkos kainos gali kiek ūgtelėti nebent Kaune. Jos skaičiavimais, šiame mieste po pertvarkos kaina gali išaugti 1,4 proc. arba sumažėti 6,4 proc. Tuo metu Vilniuje kainos gali kristi nuo 8 proc. iki 16,2 proc., o Klaipėdoje - nuo 1,3 proc. iki 3,4 proc.
Tačiau su tuo nesutinka šilumos tiekėjai. Šilumininkų užsakymu pernai atlikta „Ekotermijos“ ir Efektyvios energetikos centro analizė rodo, kad visoje Lietuvoje dėl pertvarkos šilumos tiekėjai negautų 75 mln. eurų pajamų, kurie „atitektų ne vartotojams kainų mažinimui, o nepriklausomiems šilumos gamintojams“. Pasak šios studijos, Vilniuje dėl pertvarkos vartotojai turėtų sumokėti 144,15 tūkst. eurų daugiau, Kaune - 564,34 tūkst. eurų, o Klaipėdoje - 812,45 tūkst. eurų daugiau.
Vėliau Kainų komisijai pateiktuose skaičiavimuose „Klaipėdos energija“ teigė, kad kainos gali pakilti 3,4 proc., „Vilniaus šilumos tinklai“ vertino, kad jos sostinėje išaugs 0,6 proc., o „Panevėžio energijos“ nuomone, kainos vartotojams pakils 1 proc.
Konkurencijos taryba pernai gruodį pranešė tirsianti, ar Kainų komisijos nustatyta tvarka nepažeidžia Konkurencijos įstatymo ir ar šilumos tiekėjai nėra proteguojami. Taryba tyrimą pradėjo, gavusi nepriklausomų šilumos gamintojų skundą. Tačiau šilumos tiekėjai teigia, kad „konkurencija negali būti absoliuti“. Jų praėjusią savaitę išplatintame pranešime teigiama, kad tiekėjai turi daugiau pareigų, yra įpareigoti užtikrinti, kad šilumos tiekimas nenutrūktų, o visiška konkurencija pakenktų tam.