„Šiuo metu elektros kaina formuojama pagal brangiausią nešėją – šiuo atveju pagal dujas ir tai turi tiesioginės įtakos elektros kainoms ir tuo pačiu kažkur susidaro dėl to pelnai, kurie susidaro ne dėl efektyvumo laimėjimų, o dėl to, kad taip susiklostė situacija turint pigią gamybos savikainą. Lietuvai turbūt šitas klausimas mažai aktualus, nes Lietuvos problema yra visai kita, mes tiesiog turime per mažai generacijos ir todėl mus labai šitas kainų poveikis veikia“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su Liuksemburgo premjeru pirmadienį Vilniuje sakė I. Šimonytė.
„Natūralu, kad didesnius pelnus papildomais mokesčiais šiuo metu savo iniciatyva jau yra skirtingos šalys apmokestinusios, tai, matyt, europinis sprendimas toje srityje galėtų būti svarstomas ten, kur tai yra aktualu“, – pridūrė ji.
Komentuodama elektros kainų lubas, premjerė kalbėjo, kad kai kur tai yra pasiteisinęs sprendimas, tačiau kaip tai veiktų visoje Bendrijoje, turi būti diskutuojama.
„Čia yra atskira diskusija ir ji dar turi vykti, manau, visus pasiūlymus reikia svarstyti, nes tikslas yra, kad mes patys nepasimautumėm ant kabliuko, kurį mums paslaugiai siūlys Kremliaus propagandistai, kad kažkaip patys esame kalti dėl tų aukštų dujų kainų, kažkokias sankcijas įvedėme, kažką ne taip padarėme, dėl to dabar žmonės kenčia“, – sakė I. Šimonytė.
„Europa turi priimti visus reikalingus sprendimus tam, kad išliktų vieninga ir parodytų savo gebėjimą atremti šitas propagandines atakas“, – teigė I. Šimonytė.
Lietuvoje viešintis Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis taip pat teigė, kad reikia diskutuoti dėl bendrų sprendimų. Jis pabrėžė, kad Liuksemburgas jiems pritars.
„Turi būti priimtas sprendimas didžiąja balsų dauguma. Taip pat vyks viršūnių susitikimas, manau, kad tie pasiūlymai yra geri, bet juos reikėtų analizuoti, Liuksemburgas tikrai nieko neblokuoja ir pritars šiems sprendimams“, – spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo jis.
„Bandymas spausti Europą“
I. Šimonytės teigimu, dėl aukštų energijos išteklių kainų atsakinga Rusija, prieš daugiau nei pusmetį pradėjusi karą Ukrainoje.
„Karo vaizdinys Europoje atrodo ne kaip žmonių užpuolimas ginklais, bet kaip bandymas spausti Europą, vyriausybes, verslus, gyventojus per energetinį šantažą“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, tam reikės įvairių sprendimų „ir kiekvienoje šalyje atskirai, ir tos bendros laikysenos“ ES.
„Nepatogumai yra tikrai nemenki, pokyčiai yra gana staigūs, tačiau faktas yra tas, kad Europoje, visai netoli mūsų yra šalis, kur žmonės žūsta, kurie netenka namų, neturi stogo virš galvos, kurių problemos yra daug didesnės nei padidėjusi šildymo ar elektros sąskaita“, – kalbėjo premjerė.
Ji ragino „nepasimauti ant kabliuko, kurį tikrai mums paslaugiai siūlys Kremliaus propaganda“, jog už tokią rinką atsakinga pati Europa, įvedusi sankcijas Rusijai.
X. Bettelis pridūrė, jog „turime būti vieningi dėl Ukrainos, tai yra mūsų jėga“.
Komisijos veiksmai
EK pirmininkė Ursula von der Leyen praėjusią savaitę Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega BNS sakė, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak jo, gali būti priimti per kelis mėnesius.
Pasak M. Vaščegos, siekiant suvaldyti išaugusias elektros kainas, darbas Bendrijos institucijoje vyktų dviem kryptimis – skubi intervencija siekiant palengvinti situaciją energetikos sektoriuje bei išsamesnė elektros rinkos modelio peržiūra.
Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.
Vakarai kaltina Rusiją sąmoningai naudojant energetinius išteklius kaip geopolitinį ginklą, siekiant mažinti jų kantrybę remiant Ukrainą.