Vis dėlto, smulkiųjų tiekėjų atstovai pažymi, kad teikiami nauji reikalavimai jiems yra neproporcingai dideli.
„Šituo paketu stipriname priežiūrą ir reikalavimus, kad vartotojai neatsidurtų nepavydėtinoje situacijoje“, – EK posėdyje sakė Elektros energetikos ir Energetikos įstatymų pataisas pristačiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Jose nurodyta, kad pradėti elektros tiekimo veiklą norintys asmenys privalės būti susiplanavę, kaip valdys rizikas, taip pat turėti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą.
Potencialūs tiekėjai, be kita ko, privalėtų kiekvieną mėnesį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) apie vykdomus įsipareigojimus buitiniams vartotojams, o kas ketvirtį pateikti duomenis, kad reguliuotojas įvertintų, ar tiekėjas yra mokus.
Priėmus pataisas, VERT taip pat galėtų surinkti aktualią informaciją tinkamai jų priežiūrai užtikrinti, o buitiniams vartotojams iš dalies būtų kompensuojami nuostoliai, jei tiekėjas nebegalėtų teikti paslaugų.
Posėdyje kalbėję verslo atstovai savo ruožtu pažymėjo, kad siūlomi griežtinimai dar labiau apsunkins privačių tiekėjų galimybes išsilaikyti Baltijos šalių valstybės kapitalo tiekėjų („Ignitis“. „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“) dominuojamoje rinkoje.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės Inetos Rizgelės, priėmus pakeitimus, kuriose vienoda atsakomybė numatoma visiems elektros tiekėjams, tikėtina, kad tęsti veiklos nebeišgalės smulkieji privataus kapitalo rinkos dalyviai („Birštono elektra“ ir „EGTO Energija“).
„Du maži nepriklausomi tiekėjai šiai dienai siūlo paslaugas tik pagal biržos planus, todėl savaime jų rizikos yra gerokai mažesnės. Projekte numatomi papildomi prievolių užtikrinimo reikalavimai visiems elektros tiekėjams. Rezultate matysime, kad artimiausiais metais rinkoje liks tik valstybiniai tiekėjai“, – teigė I. Rizgelė.
Lietuvos nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos atstovas Laimonas Markauskas komitetui pasiūlė atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą tiekėjams numatyti tik tuomet, kai tai padaroma neteisėtai, taip pat atsakomybės netaikyti atgaline data.
Dar verslo atstovas pasiūlė koreguoti buitinių vartotojų nuostoliams kompensuoti įstatyme numatytą prievolių užtikrinimo dydį (7 proc. visų paskutinių 3 mėn. veiklos pajamų sumos), kad jis būtų skaičiuojamas tik nuo tiekėjo imamos maržos. Be to, norima, kad nauji reikalavimai negaliotų jau rinkoje veikiantiems tiekėjams.
„EGTO Energija“ atstovė Inga Rutkauskienė antrino, kad smulkiesiems tiekėjams griežtesni reikalavimai gali tapti „nepakeliama našta“, „išstumti mažąjį tiekėją iš rinkos“.
Anot jos, ministerijos pasiūlytas prievolių užtikrinimo apskaičiavimo dydis turėtų būti taikomas tik fiksuotus planus siūlantiems elektros tiekėjams – „Ignitis“. „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“.
„Mažasis tiekėjas siūlo tik elektros kainą, susietą su jos kaina biržoje. Siūlomas prievolių užtikrinimo skaičiavimas nuo galutinės kainos yra neproporcingai didelis ir iš esmės blogina galimybes tiekti paslaugą“, – parlamentarams kalbėjo I. Rutkauskienė.
I. Žilienė savo ruožtu argumentavo, kad jei tokia prievolių užtikrinimo tvarka būtų taikoma tik fiksuotus planus siūlantiems tiekėjams, kiltų rizika, jog jie tokių planų atsisakytų bei klientams siūlytų tik su biržos kaina susietus tiekimo tarifus.
„Manome, kad sumažėtų konkurencija, nukentėtų vartotojai, nes dauguma nori fiksuotų planų“, – pabrėžė energetikos viceministrė.
Šiomis pataisomis ministerija dar siūlo garantinio tiekimo koeficientą buitiniams vartotojams sumažinti nuo 1,25 iki 1,15. Toks koeficiento mažinimas nustatytas atsižvelgiant į garantinio tiekimą užtikrinančio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) faktines sąnaudas jam užtikrinti.
Pataisomis taip pat norima reglamentuoti elektros tinklų operatorių atsakomybę sutrikus elektros tiekimui, vartotojų teisę į kompensaciją, operatoriams neatkūrus teikimo per nustatytą terminą.
Šie įstatymo projektai Seime svarstomi skubos tvarka. Toliau parlamentas juos svarstys plenarinėje posėdžių salėje.