Siūlo nepamiršti vienos energijos rūšies: kritiniu momentu duotų trečdalio milijardo naudą

Mažųjų hidroelektrinių infrastruktūra kritinėmis aplinkybėmis galėtų atnešti Lietuvos elektros sistemai kelių šimtų milijonų eurų naudą, sako mokslininkai. Jų teigimu, tai yra pati patraukliausia atsinaujinančios energijos rūšis. Tačiau Seime pristatyta studija pažadino diskusiją dėl saugumo, įstatymų ir investicijų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Saulius Gudžius teigia, kad mažosios hidroelektrinės yra neatsiejama Lietuvos elektros gamybos dalis.

„Daug šnekame apie gaminančius vartotojus, apie generaciją skirstomajame tinkle, tai mažosios hidroelektrinės yra tos generacijos dalis – kartu su saule ir vėju, su kaupimo sistemomis. Ignoruoti vieną dalį ir šnekėti tik apie kitas dalis negalima. Tai yra visuma, kurią sugriovus turėtume daug problemų“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje ketvirtadienį kalbėjo S. Gudžius.

Vienas tyrimo autorių, KTU doktorantas Jonas Vaičys išvardijo net devynis hidroenergetikos privalumus, tarp kurių yra nurodomas jos „žalumas“, ilgaamžiškumas, lankstumas.

„Žalia, tas kas mums dabar labai svarbu, siekiant ambicingų tikslų, taip pat unikalu tuo, kad jos tarnavimo laikas ženkliai ilgesnis nei saulės ar vėjo elektrinių, kurios skaičiuojamos 20–25 metams, šio šaltinio siekia apie 50 metų. Labai svarbu trečia, kad ją galima gan tiksliai suprognozuoti – aišku, priklauso nuo meteorologinių sąlygų“, – sako J. Vaičys.

Svarbiausia išvada, kurią daro tyrimo autoriai, yra šimtamilijoninė nauda Lietuvai tuo kritiniu atveju, jeigu tektų netikėtai atsijungti nuo posovietinio elektros žiedo BRELL.

„Jeigu tektų Lietuvai dirbti izoliuotai, tai realiai kiekvienas generacijos šaltinis būtų labai svarbus, tuo tarpu hidroelektrinės per metus atneštų naudą iki 384 mln. eurų. Lengvesniais scenarijais, jeigu tik Baltijoje dirbtume izoliuotai, ne tik Lietuva, tai atneštų iki 25 mln. eurų per metus, o jeigu dirbtume normaliu, ne avariniu režimu, tai kalbame apie 24 mln. eurų per metus“, – sakė J. Vaičys.

Jis pridūrė, kad galbūt su metais, atsirandant vis daugiau atsinaujinančių išteklių gamybos, hidroelektrinių nauda būtų „užgožta“, bet „vis tiek ta vertė išliktų ir po 2030 metų ji būtų 7–8 mln. eurų ar kritiniu atveju – ir 70 mln. eurų per metus“.

Pasak eksperto, nutrūkus elektros energijos tiekimui, vadinamos sisteminės avarijos (black out) atveju, hidroelektrinės padėtų perdavimo tinklo operatoriui atkurti „nuo nulio“ visos energetikos sistemos veikimas.

Tarp kitų šios mažosios energetikos rūšies naudų yra balansavimo funkcija, taip pat galimybė dirbti izoliuotai: tarkime nutrūkus elektros perdavimui skirstymo tinkle, galėtų aprūpinti tinklą elektra. Mažosios hidroelektrinės gali atlikti ir dvi iš trijų sisteminių paslaugų.

„Susidaro vaizdas, kad iš visų atsinaujinančių tai yra patraukliausia energijos rūšis, 3,2 karto efektyvesnė už saulės elektrines ir 1,5 karto – už vėjo elektrines skirstomajame tinkle, kalbama apie mažąsias vėjo elektrines“, – sako J. Vaičys.

Studijoje pabrėžiama, kad norint turėti analogišką 27 MW pastovią bazinę generaciją skirstomajame tinkle, reikalinga instaliuoti 87,1 MW saulės elektrinių kartu su 7,7 MW/82,5 MWh elektros baterijomis arba 40,89 MW vėjo elektrinių kartu su 2 MW/18,2 MWh baterijomis.

Anot J. Vaičio, vertinant atskirai kiekvieną elektros rūšį – saulę, vėją, vandenį – jų balansavimas neatrodo patrauklus, tačiau kartu jos gali pasiekti reikiamą sinergiją, pavyzdžiui, vasarą.

„Sausros periodas vasarą. Liepos–spalio mėnesiais pastebima „duobė“ generacijos pasiūlos, apriboja pritekantis vanduo, bet saulė kaip tik šiuo periodu „žydi“, jos tuo metu daug, tai labai gera kombinacija būtų hibridinei sistemai“, – sakė J. Mačys.

KTU docentas, buvęs perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas sako, kad čia kalbama ne apie naujų elektrinių statybą, o išsaugojimą.

„Čia kalbame apie išsaugojimą: nereikia nieko statyti, reikia išsaugoti, kad negriūtų. Labiausiai sukrečia pavyzdys, kad tarkime, nėra linijų su BRELL, – o tikimybė, sutikite, dabar yra didelė, – tai per metus nauda 384 mln. eurų. Milžiniška. Plius, jeigu koks iranietiškas dronas nukrenta ant mūsų linijos ir Zarasų rajonas lieka be elektros, tai štai Antalieptės hidroelektrinė puikiai galėtų tiekti elektrą ligoninėms, seniūnijoms, mokykloms – tik reikia paruošti, padirbėti“, – teigia jis.

Lietuvos regionų frakcijai priklausantis parlamentaras Jonas Pinskus sakė, kad kalbant apie naudas reikia nepamiršti ir saugumo problemos.

„Naudos labai geros, viskas labai gražu, ir balansavimai, ir taip toliau, bet apie esminį dalyką neradau studijoje paliesta. (…) Mes su tomis hidroelektrinėmis avarinės būklės galime prisižaisti, jeigu neatkreipsime dėmesio į pagrindinį dalyką.

Turime labai daug užtvankų, pagal ekspertizę, beveik 90 proc. jų avarinės būklės. Dauguma priklauso valstybei, bet patikėjimo teisė perduota savivaldybėms. (…) Savivaldybė negauna jokio pelno, tik visą atsakomybę už užtvankos arba hidroelektrinės problemas“, – kalbėjo Seimo narys.

Anot jo, remontai kainuoja milijonus, „situacija nesudėliota valstybiškai“ ir jeigu, pavyzdžiui grius Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone, tai „nušluos 80 namų“.

„Mano buvo parengtas įstatymo projektas sureguliuoti įstatyminę bazę: jeigu yra valstybės turtas, tai valstybė galėtų ir prižiūrėti visus įrenginius ir turėti visus kontaktus su vartotoju. Nežinau, kažkodėl valdantieji atmetė šitą įstatymo projektą. Gal Panevėžio avarijos neužteko, gal reikia žmonių aukų, kad dėmesį atkreiptų“, – sako J. Pinskus.

Lietuvos hidroenergetikų asociacijos prezidentas Dainius Markauskas replikavo, kad užtvankos, prie kurių įrengtos hidroelektrinės, prižiūrimos bene geriausiai.

„Jeigu kalbėčiau konkrečiau apie Bartkuškį, neturiu pilnos informacijos, tai reikia žiūrėti, kokios būklės buvo hidrotechniniai statiniai, kai buvo pastatyta hidroelektrinė, gal jie jau buvo avarinės būklės“, – sakė jis.

Konservatorius Kazys Starkevičius siūlė nediskutuoti, ką padarė ar nepadarė ankstesnės valdžios, o susitelkti ties išeities ieškojimu.

„Nepradėsime, prieš kažkiek metų kuris buvo pozicijoje, opozicijoje, kodėl nepadarėme. Siūlau šitą uždaryti. Reikia problemų sprendimų. Gerai, kad padaryta studija, išskaičiavo naudą, bet neparodė, iš kur bus investicijos.

Reikia daug kur šeimininko ir šeimininkiško požiūrio. Galbūt ta teisinė bazė, kuri yra šiandien, neatitinka laikmečio. Jeigu ta užtvanka, elektrinė pastatyta, geriausia, kad ten būtų ir vienas šeimininkas“, – teigė jis.

Parlamentaras pridūrė, kad samprata dėl mažųjų elektrinių turi keistis.

„Turime pakeisti požiūrį į mažąsias elektrines, nes dabartinis požiūris visuomenėje sako, kad hidroelektrinės yra blogis ir jas reikia išgriauti – net ir tokių girdėti“, – kalbėjo politikas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teiravosi, ar naujo Vandens įstatymo ribojimai hidroelektrinėms, pavyzdžiui, dėl žuvitakių įrengimo, yra įvertinti studijoje, ar neatbaidys hidroelektrinių plėtros.

D. Markauskas teigė, kad „jau atbaidė“.

„Turbūt žinote, kad jau pasitraukė norvegų įmonė, kuri valdė Kėdainių rajone keturias elektrines“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius teigia, kad ateityje ir komisija, taip pat Seimo komitetai pratęs diskusiją dėl mažosios energetikos.

KTU atliko studiją „Mažųjų hidroelektrinių svarbos Lietuvos elektros energetikos sistemai“ Lietuvos hidroenergetikų asociacijos užsakymu.

Kaip motyvuojama dokumente ir kaip teigė asociacijos prezidentas D. Markauskas, tai yra reakcija į Aplinkos ministerijos užsakymu atliekamą studiją „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu parengimo studija“. Pastaroji, pasak asociacijos, neanalizuoja mažųjų hidroelektrinių socioekonominės vertės.