Spalį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,08 Eur/MWh iki 530,67 Eur/MWh.
„Elektros energijos kainų augimui praėjusį mėnesį įtakos turėjo keli veiksniai. Spalį vėjo elektrinių energijos gamyba Šiaurės šalyse padidėjo 52 proc., o Baltijos šalyse – 81 proc., palyginti su rugsėju.
Praėjusį mėnesį kainų mažėjimo tendencija buvo būdinga ir gamtinių dujų rinkai, kur kainos sumažėjo 36 proc., anglies kaina taip pat buvo 19 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį. Šiaurės šalių vandens rezervuarų pripildymo lygis spalį šiek tiek pakilo, tačiau liko 9 proc. žemiau normos ribos. Baltijos šalyse elektros energijos kainų sumažėjimui įtakos turėjo ir 11 proc. didesni energijos srautai iš Suomijos, nors srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos sumažėjo 6 proc.“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina rugsėjį mažėjo 65 proc., iki vidutiniškai 73,54 Eur/MWh.
Lietuvoje mažėjo vartojimas, bet gamyba augo
Rugsėjį Baltijos šalyse bendrai suvartota 2149 GWh elektros energijos, arba 7 proc. mažiau nei per šį laikotarpį pernai.
Lietuvoje buvo suvartota 941 GWh elektros energijos – 10 proc. mažiau nei praėjusių metų rugsėjį. Latvijoje vartojimas sumažėjo taip pat 10 proc. iki 541 GWh, o Estijoje elektros suvartota 2 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį – 667 GWh.
Praėjusį mėnesį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1158 GWh elektros energijos, t. y. 1 proc. daugiau nei rugpjūtį. Lietuvoje pagaminta 352 GWh elektros energijos, arba 19 proc. daugiau nei rugpjūčio mėnesį. Latvijoje elektros gamyba, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, augo 8 proc. iki 186 GWh. Tik Estijoje elektros gamyba per mėnesį krito 9 proc., buvo pagaminta 621 GWh.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesio duomenimis, bendras Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis kiek sumažėjo ir siekė 54 proc. Lietuva pasigamino 37 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 34 proc., o Estija – 93 proc.