Ankstesniame pirkime, kuris nutrauktas po neigiamo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) įvertinimo, konkurso dalyvės dujotiekį siūlė nutiesti už įspūdingas sumas. Vokietijos kompanija „PPS Pipeline Systems GmbH“ darbus siūlė atlikti už 192,18 mln. Lt, o Lietuvos įmonių „Kauno dujotiekio statyba“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumas – už 166,98 mln. Lt.
Pirkimo procedūras pradėjus iš naujo, numatomi darbai liko tie patys, o terminas, per kurį juos reikia atlikti, sutrumpėjo. Tačiau, DELFI žiniomis, abi konkurso dalyvės savo siūlomų kainų ne tik nepadidino, o sumažino – kiekviena nurėžė po keliasdešimt milijonų.
Prieštaringai vertinimai sukasi ir apie patį SGD terminalo projektą, mat į atsakingas pareigas „Klaipėdos naftoje“ paskirtas Žydrūnas Kontenis – su „Gazprom“ susijusiame versle dar neseniai dirbęs specialistas.
„Klaipėdos nafta“ nemano, kad ankstesniame konkurse kainos buvo išpūstos
DELFI žiniomis, tiek vokiečiai, tiek jungtinį pasiūlymą teikiančios dvi Lietuvos kompanijos dabar siūlosi dujotiekį nutiesti gerokai pigiau. Tai patvirtina ir „Klaipėdos nafta“. Tiesa, konkrečių sumų, kurias siūlo konkurso dalyvės, bendrovė neatskleidžia.
Ji patvirtino, kad dešimtimis milijonų sumažintas kainas verslininkai siūlo iš esmės nepakeitus statybų darbų apimčių – darbo lieka tiek pat, trumpėja tik jo atlikimui numatytas terminas. Paklausta, ar nesusidaro įspūdis, jog ankstesniame tų pačių darbų pirkime kainos buvo gerokai išpūstos, pašnekovė teigė, jog „Klaipėdos nafta“ tokių versijų nevertina.
„Ir vienu, ir kitu atveju dalyviai pateikė siūlymus atsižvelgdami į konkurso sąlygas, mes renkamės tinkamiausią variantą. Įtarimai yra kitų institucijų kompetencija“, - sakė I. Milinienė.
Verslininkas: sudarytos visos galimybės „atsikovoti“ kainą
„Kauno dujotiekio statybos“ generalinis direktorius Henrikas Bartusevičius DELFI patvirtino, kad savo siūlomą kainą įspūdingomis sumomis sumažino tiek jo įmonė, tiek vokiečių „PPS Pipeline Systems GmbH“. Esą vokiečiai savo pasiūlymą atpigino dar labiau – arti šimto milijonų litų. Tačiau sumažinta kaina, anot verslininko, menkai tesusijusi su realia suma, kuri bus sumokėta už dujotiekį.
„Vokiečiai sumažino savo kainą daug daugiau negu mes. (...) Ne tame esmė. Konkurso sąlygos yra tokios, kad visuomet galima tą kainą atsikovoti. Paskui, statybos laikotarpiu. Ta kaina, kuri duota kaip konkurso išeitiniai duomenys, nereiškia, kad už tą kainą bus pastatytas objektas. Tai du skirtingi dalykai – kuria kaina bus pastatytas objektas ir kokia kaina dabar laimės rangovas. Ten yra pilna galimybių ir kainą pasididinti, ir terminus pratęsti, ir visa kita“, - aiškino H. Bartusevičius.
Pasak verslininko, dujotiekio statybų konkursas dabar yra visiškai sujauktas. Esą paklusdama VPT nurodymams ir atkurdama ankstesnes konkurso sąlygas, „Klaipėdos nafta“ turėjo žinoti, kad šių sąlygų konkurso laimėtojas negalės laikytis.
„Tas konkurso atšaukimas ir senų sąlygų atnaujinimas absoliučiai nieko nedavė šitam reikalui. Tiesiog pakvailiojimas. Kažkieno noras kažkam pataikauti. Ar mes būtume mažesnę kainą davę, ar vokiečiai – vis tiek mes kreipsimės į teismą, o kitu atveju vokiečiai kreipsis į teismą. Konkursas yra iškreiptas nuo pat pradžių. Iškraipytas. Tai kaip jis gali normaliai pasibaigti? O tos kainos – čia absurdas. Kiekvienas iš mūsų mato skylių pagrindinėje sutartyje. Ir galvojame, kad galėsime „atsimušti“ tas kainas. (...) Jeigu konkurse yra toks dalykas, kad gali kiekvienu momentu kažką užprotestuoti, tai aš manau, kad konkursas, konkurso pradžia buvo nevykusi“, - tęsė H. Bartusevičius.
„Kauno dujotiekio statybos“ vadovas taip pat skundėsi, esą VPT sureagavo į vokiečių pretenziją dėl konkurso pabaigoje pakeistų sąlygų, tačiau į kitos pusės priekaištus nekreipė dėmesio.
„Atradome, kad vokiečiai, kai vyko atranka, nepateikė visų dokumentų. Parašėme raštą VPT, ir VPT net nekreipė dėmesio. O kai vokiečiai kreipėsi – VPT sureagavo gana staigiai“, - sakė H. Bartusevičius.
Anot jo, ginčai dėl dujotiekio dar labiau užtęs pirkimo procedūras, kas gerokai mažina galimybes vamzdyną nutiesti laiku.
„O „Klaipėdos nafta“ galėjo laisvai, be jokių problemų apskųsti tą VPT sprendimą (kuriuo remiantis procedūros pradėtos iš naujo – DELFI) ir pasirašyti sutartį. Ir jau būtų objektas pradėtas vykdyti. 100 proc., kad „Klaipėdos nafta“ prieš VPT būtų laimėjusi. Kodėl šito dalyko nepadarė. Kodėl būtinai norėjo užtęsti tą konkursą – aš nesuprantu“, - stebėjosi verslininkas.
E.Gentvilas: sunkiai suvokiamas toks pigimas
„Kažkas neadekvataus. Tai tikrai kelia nusistebėjimą. (...) Jeigu pačios konkurso sąlygos yra skylėtos, iš techninio projekto darant darbo projektą, tokių prikurti gali statybininkai... daug istorijų galėčiau papasakoti. Tas pats, kas su „Nukem“ radioaktyvių atliekų saugojimo konteineriais. Pagal techninį projektą turi daryti vienokius, per darbo projektą padaro kitokius, ir štai – ginčijasi kelerius metus“, - sakė E. Gentvilas.
Liberalas baiminasi, kad įstrigusios pirkimo procedūros neleis laiku pastatyti dujotiekio. Esą tikėtina, kad sutartį pavyks pasirašyti tik vasarą, o tai reiškia, kad darbus pabaigti iki nustatyto termino – 2014 m. spalio – yra beveik neįmanoma.
„Sunkiai galiu įsivaizduoti, kaip po visų teismų, peripetijų suspėtų laiku padaryti. Bet koks rangovas, o man su daugeliu rangovų yra tekę dirbti, galės teigti: štai, dėl apskundimų sutrumpėjo terminai, mes negalime prisiimti atsakomybės, prašome pratęsti terminus ir t.t. Bet koks teismas įrodys ateityje, kad rangovas buvo teisus“, - aiškino E. Gentvilas.
Virš SGD terminalo – „Gazprom“ šešėlis?
Prieštaringus vertinimus sukelia ir Ž. Kontenis – pernai gegužę „Klaipėdos naftos“ dokumentų kontrolės vadovo pareigas eiti pradėjęs specialistas. Tiesiogiai su SGD terminalo projektu dirbančio specialisto ankstesnė darbovietė – Serbijos įmonė „Naftna Industrija Srbije“, kurios pagrindinė akcininkė yra Rusijos kompanija „Gazprom Neft“.
E. Gentvilo nuomone, „Klaipėdos nafta“ Ž. Kontenio neturėjo įdarbinti.
„Ir „Klaipėdos nafta“, priimdama šitą žmogų, turėjo labai atidžiai pasižiūrėti. O jeigu ne „Klaipėdos nafta“, tai valstybės specialiosios tarnybos. „Gazprom“ tikrai nežiūri abejingai į šiuos dalykus. Pavyzdžiui, galiu pasakyti: deviacinis įrenginys arba stulpas Kuršių mariose, kurį pavyko nugriauti. Jis priklausė Trečekauskams. Saulius Trečekauskas dirbęs „Dujotekanoje“, kurie tiekia rusiškas „Gazprom“ dujas. Vos vos pavyko. (...) Turbūt nėra atsitiktinis dalykas, kad žmogus yra dirbęs „Dujotekanoje“ ir valdo stulpą, kuris trukdo SGD terminalo statyboms“, - teigė liberalas.
Tuo tarpu „Dujotekanos“ prezidentas Vladimiras Orechovas DELFI teigė, jog S. Trečekauskas jo vadovaujamoje įmonėje niekuomet nedirbo. V. Orechovas tikina, kad „Dujotekana“ pritaria SGD terminalo projektui ir pati nekantriai laukia, kada terminalas pradės veikti.
Pretenzijų pačiam Ž. Konteniui E. Gentvilas teigė neturintis, tačiau šio specialisto įdarbinimo, jo nuomone, reikėjo vengti bent jau saugumo sumetimais.
„Tikrai reikėjo vengti tokių dalykų, kad negalėtų „Gazprom“ per kokius nors žmones daryti įtakos procedūroms. Nenoriu apkaltinti pono Ž. Kontenio, aš jo nepažįstu. Tačiau aš suprantu, kad būtent jis yra atsakingas už dokumentų parengimo kokybę. Aš, pavyzdžiui, nebūčiau rizikavęs į uosto direkciją priimti žmogaus, vienaip ar kitaip susijusio su „Gazprom“. Ir kažkaip priartinti tą žmogų prie SGD terminalo statybos. Aš taip nebūčiau rizikavęs“, - aiškino E. Gentvilas.
Tačiau „Klaipėdos nafta“ Ž. Kontenio asmenyje jokio pavojaus neįžvelgia.
„Jis yra atsakingas tik už techninę dokumentaciją (brėžiniai, specifikacijos, ir kiti inžineriniai dokumentai), tuo tarpu su pirkimų organizavimu ir jų dokumentų ruošimu, gavimu, registravimu, atsakymų ruošimu ir jų siuntimu nėra susijęs. Šis asmuo neprieina prie pirkimų, susijusių su SGD terminalo projektu, duomenų ir nedalyvauja pirkimo komisijos, vykdančios SGD terminalo projekto pirkimus veikloje. (...) Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės jau yra paskleidusios tikrovės neatitinkančią informaciją apie Ž. Kontenio tariamas sąsajas su „Gazprom“ ir dujotiekio pirkimo konkurse dalyvaujančia „PPS Pipeline Systems GmbH“. Tokiame kontekste apie Ž. Kontenį atsiliepiama kaip apie fizinį asmenį, todėl jis turi pagrindą kreiptis į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją ir teismą, ginti savo teises dėl tikrovės neatitinkančios informacijos bei informacijos, kuri gali būti laikoma šmeižikiško pobūdžio, skleidimo“, - teigė „Klaipėdos naftos“ atstovė I. Milinienė.