Kaip negalima daryti
Panaršius internete galima rasti įvairiausių patarimų, kaip savo jėgomis išvalyti kaminą. Tačiau kai kurie jų kelia ne tik šypseną, bet ir pasibaisėjimą. Štai vienas gudruolis pataria į kaminą ant meškerės valo nuleisti benzino pripildytą išpūsto kiaušinio lukštą, dėti į krosnies pakurą malkų ir jas uždegti. Esą efektas bus garantuotas.
Kitas rašo valantis kaminą pigiai ir greitai: „Apie 10 cm storasienio vamzdžio galiuką privirinu prie 10 mm storio metalo plokštės, į vidų įpilu parako (medžiotojai tikrai žino, kiek), kaip uždegti su laidukais irgi neaiškinsiu, užkemšu plastilino rutuliuku, įdedu pro dureles į patį angos centrą, bum – ir švaru. Su ežiu neįmanoma taip švariai išvalyti, bet nereikia persistengti su parako doze, nes vis dėlto tai nėra saugu.“ Gerai, kad viename iš forumų savo patirtimi besidalijantis pilietis perspėja, esą toks kamino valymo būdas nėra saugus.
Daug kas perka kaminams valyti skirtus miltelius, kurie beriami tiesiai į pakurą, kai stipriai dega malkos. Vieni tikina, kad toks kamino valymo būdas veiksmingas, kiti tuo netiki.
Senolių patirtis
O štai Pranas iš Kauno rajono naudoja klasikinį kamino šepetį su pakabintu 5 kg svarsčiu. Tik po valymo, anot Prano, šepetį reikia į krosninį ar dyzelinį kurą pamerkti, paskui į polietileną suvynioti, nes priešingu atveju šepetys labai greitai rūdija ir pasidaro trapus.
„Šias žinias perėmiau dar iš senelio, kaip ir pirmą šepetį, kurį naudojau 39 metus. Senoliai žinojo dar vieną kamino valymo būdą. Kartkartėmis krosnis būdavo kūrenama drebulinėmis malkomis“, – pasakojo vyriškis.
Jis priminė, kad anksčiau žmonės malkoms naudojo tik gerai išdžiovintas nuo ankstyvo pavasario ruošiamas malkas. Apie tai, kad krosnyje būtų deginama visa, kas dega, net kalbos negalėjo būti. „Savo akimis mačiau, kaip kaimynė į židinį metė plastikinius butelius, degino plokščių atliekas“, – baisėjosi pašnekovas.
Kai nepadeda ir valymas
Kaip nustatyti, ar kaminas užsikimšęs, paaiškino UAB „Kamikana“ vadovas Rimantas Sabonaitis. „Pažiūrėkite į dūmus, kylančius iš kamino. Jei jie silpnai matosi, gerai sklaidosi, vadinasi, degimas geras. Jei dūmai juodi, blogai sklaidosi, daug suodžių dalelių – degimas blogas. Būna, kad kaminai nevalomi dešimt¬mečiais, tada juose nuo susikaupusių dervų lieka tik mažas tarpelis dūmams. Kartais nepadeda ir valymas, nes dervų sankaupos būna tarsi pricementuotos. Tokiu atveju reikia toje vietoje, kur nepralenda kaminkrėčio šepetys, praardyti kaminą ir sankaupas pašalinti kitu būdu“, – aiškino pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad beržo tošyje yra daug dervų, tad kūrenantieji vien beržinėmis malkomis neturėtų būti labai ramūs.
Nešantieji laimę
Visoje Lietuvoje kaminų valymo paslaugas teikiančios įmonės įkūrėjas sakė, kad savo namų kaminus stropiausiai prižiūri Vilniaus krašto žmonės. „Kitų rajonų gyventojai turbūt įsitikinę, kad jų kaminai niekada neužsiterš ir neužsikimš. Ne visi gi žino, kad ant stogo užlipęs kaminkrėtys gali ne tik naudingą darbą padaryti, bet ir laimę atnešti“, – šmaikštavo R.Sabonaitis.
Nuo senų laikų kaminkrėtys vadinamas laimės nešėju. Ilgainiui šios „nešvarios“ profesijos atstovai tapo darnaus gyvenimo prie jaukaus namų židinio simboliu. O gal laimė buvo ir tai, kad nesupleškėdavo namai? Iki šių dienų kaminkrėtys įsivaizduojamas tik vyras. Lietuvoje, pasak pašnekovo, yra nemažai išmanančiųjų šį darbą. Dažnai jį dirba į pensiją išėję gaisrininkai. Mat ne kiekvienas žino, kaip užsikabaroti ant stogo, juolab pasiekti kaminą, o dažnas bijo ir aukščio.
Nuodingos dujos
Gyvenantieji individualiuose namuose dažniausiai naudoja kieto kuro šildymo katilus. Pablogėjus kamino traukai, malkos katile pradeda silpnai degti. Dauguma vartotojų tokiais atvejais atidaro oro sklendę ir padidina į katilą patenkančio oro kiekį. Tačiau R.Sabonaitis perspėja, kad taip padarius katile pakyla temperatūra ir kaminas gali „užsidegti“.
„Pasigirsta nemalonus ūžesys ir įsiplieskia liepsna. Temperatūra gali pakilti iki 900–1 000 0C . Dėl to dažnai ir kyla gaisras“, – sakė pašnekovas.
Užterštas kaminas neleidžia gerai degti kurui katile ir pasišalinti degimo metu susidariusioms dujoms pro kaminą į lauką. Todėl daug smalkių pasklinda patalpoje, kurioje įrengtas katilas. Nuodingos dujos prasiskverbia į gretimas patalpas. Pajutus svaigulį ar pykinimą, jis pataria kuo greičiau eiti į lauką, o patalpas išvėdinti.
Pavojingas kreozoto sluoksnis
Per užterštą kaminą nepasišalina degimo metu išsiskyrę produktai, kurie slopina degimo procesą, ir malkos pradeda smilkti, todėl mažėja katilo temperatūra. Jai nukritus žemiau 55–59 0C, ant katilo sienelių susidaro kondensatas. Prie drėgnų sienelių dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai, tad dar labiau teršiasi kaminas. Taigi malkos smilksta, bet nešildo.
„Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Šildymo katilo sienelių metalas tampa toks silpnas, kad jį suremontuoti pavyks tik trumpam laikui“, – tikino R.Sabonaitis. Todėl jis dar kartą priminė, kad norint ramiai ir šiltai gyventi reikia ne tik kokybiškų malkų, bet ir švaraus kamino.
Šildymui naudojamos malkos turi būti apie 20 proc. drėgnumo. Per drėgnos malkos degdamos išskirs per daug vandens ir įvairių dervų. Per sausos greitai sudegs ir dauguma karščio „išeis“ pro kaminą.
• Malkos turi būti džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ir sudėtos taip, kad tarp jų patektų kuo daugiau oro.
• Tinkamiausias medienos drėgnumas yra po 12–18 mėnesių saugojimo.
Malkų kaloringumas:
• beržo, uosio, ąžuolo, klevo, skroblo – 2 250–2 500 kcal, 2,65–2,93 kW išskiriamos šilumos;
• pušies, juodalksnio, blindės – 1 800–1 900 kcal, 2,15–2,21 kW išskiriamos šilumos;
• eglės, drebulės, liepos, gluosnio, ievos – 1 500–1 700 kcal, 1,87–2,10 kW išskiriamos šilumos.
• Padaužius medžio gabalus vieną į kitą, galima nustatyti, ar jie sausi: sausi skamba skardžiai, o šlapi – dusliai. Šviesi mediena yra degi ir lengvai skyla, bet sudega greičiau ir išskiria mažiau šilumos. Todėl ją geriau naudoti ugniai įkurti.
Kaminai užsikemša suodžiais – kreozotu. Kreozotas – lipnus rudas skystis, susidarantis degant nekokybiškoms malkoms, netinkamai eksploatuojant šildymo katilą ar dėl blogos kamino traukos.