„Išsiskiria mūsų ir Švedijos teisinis vertinimas, todėl kartu su derybų partneriais kreipiamės į Europos Komisiją, kad ji, kaip Reglamento rengėja, pateiktų teisinį išaiškinimą dėl pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimo‟, – komentuoja vyriausiasis derybininkas, energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Gruodžio pradžioje skelbta, kad derybos pažengė į priekį ir abi šalys išsprendė nemažai techninių klausimų.
„Šiandien išsiaiškinome pakankamai nemažai techninių klausimų, kiek tai yra susiję su teisinėmis aplinkybėmis, kurios nustato pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimą, taip pat eksporto srautus. Vis dėlto buvo konstatuota, kad reikalingas papildomas techninis susitikimas‟, – tąkart po susitikimo su Švedijos atstovu Magnusu Blumeru žurnalistams komentavo viceministras.
„Visi surinkti pinigai būtų skirti kompensuoti jau patirtoms biudžeto išlaidoms, kurios yra pakankamai nemažos‟, – kalbėjo A. Zananavičius.
Viceministras nedetalizavo, kokių sumų gali tikėtis Lietuva.
„Lietuvių liaudis sako, kad nereikia dalytis nenušauto briedžio‟, – atsakė jis.
Spalį už energetiką atsakingi ES ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas, kurios viršija 180 eurų už megavatvalandę, primena ELTA.
Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų jos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir kitų ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.
Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršplaninių pajamų atitektų Lietuvai.
Daug nežinomųjų
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas santūriai vertino šios iniciatyvos sėkmę.
„Sakykime, kad kalbame vien su švedais, nes daugiausiai iš jų perkame. Bet dabar žiūrėkite: pirma, ne visą elektrą parduoda į biržą, dalis eina tiesioginėms sutartims. Tas, kas ateina biržoje ir kas ateina kabeliu pas mus, nebūtinai viską nuperka Lietuva: dalis nueina pas latvius, dalis – turbūt pas lenkus. Tad visa tai reikėtų įvertinti“, – spalio pradžioje „Delfi“ komentavo V. Jankauskas.
Jis pridūrė, kad priemonė yra laikina. Ir nors neaišku, kokios bus kainos elektros biržoje ateityje, tačiau jeigu nebus kokių nors sukrėtimų, gali nutikti, jog pavasarį jos sumažės.
Buvęs energetikos viceministras Romas Švedas sakė, kad reikia viltis, jog radus susitarimą su Švedija paaiškės ir konkreti tokių sprendimų nauda, visuomenė bus informuota, paaiškintos visos sumos ir jų skaičiavimas.
„Praktikoje tokių dalykų nebuvo, čia yra pirmą kartą. Bet mano patirtis darbo su švedais rodo, kad jie yra racionalūs žmonės, priimantys argumentus ir žmonės, kuriais galima pasitikėti ir su kuriais galima susitarti“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R. Švedas.
Skelbta, kad dvišalės sutartys Europos Sąjungoje turi būti pasirašytos dar iki gruodžio 1 dienos.
Parengta metodika
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) parengė ir rinkos konsultacijai pateikė elektros gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodiką bei jo deklaravimo tvarką.
Pasak VERT, skaičiuojant pajamų perviršį, bus atsižvelgiama į elektros gamintojų sandorius elektros biržoje, galiojančias dvišales pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat išvestinių finansinių priemonių sandorius, visiems jiems taikant 180 eurų už MWh viršutinę pajamų ribą, praneša BNS.
Pastabų ir pasiūlymų VERT laukia iki gruodžio 19 dienos. Reguliuotojas planuoja metodiką priimti iki šių metų pabaigos. Pagal Vyriausybės siūlomą tvarką už lėšų administravimą būtų atsakinga energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.
Didieji Lietuvos elektros gamintojai spalį pradžioje BNS teigė, kad sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.
Pasak „Ignitis grupės“ ir „Enefit“ atstovų, didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina yra mažesnė nei 180 eurų.
Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusią savaitę teigė, jog vien iš Lietuvos elektros gamintojų būtų galima surinkti apie 170 mln. eurų pajamų perviršio, jei elektros kainos būtų tokios aukštos, kaip vasarą.