„Ateityje, iki 2018 metų Baltarusija mūsų prašo atsiųsti 7 misijas. (...) Artimiausia misija bus šių metų spalį, jos tikslas bus įvertinti nacionalinį reguliuotoją. Stiprios ir nepriklausomos reguliacinės institucijos buvimas yra labai svarbus plėtojant branduolinę energetiką“, – po apsilankymo Astravo AE žurnalistams sakė Y. Amano.
Pasak jo, TATENA jau vertina ir toliau ketina vertinti statomos Astravo AE saugumą.
„Mes jau siuntėme misijas įvertinti branduolinę infrastruktūrą ir ketiname siųsti misiją įvertinti reguliatoriaus įstaigą. Mes taip pat ketiname siųsti aikštelės parinkimo vertinimo misiją, o prieš pradedant eksploatuoti branduolinę jėgainę taip pat ketiname siųsti specialią misiją, kuri turės įvertinti veiklos saugumą“, – teigė Tatenos generalinis direktorius.
„Šio vizito metu gavome aiškų Baltarusijos įsipareigojimą priimti šias misijas ir laikytis jų rekomendacijų“, – pridūrė Y.Amano.
Sutarė nepirkti elektros iš nesaugios jėgainės
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, netoli Vilniaus statančios atominę jėgainę, kritikė. Energetikos ministras Rokas Masiulis pernai Baltijos šalių, Suomijos bei Lenkijos ministrams išsiuntė laišką, kuriame ragino ieškoti būdų, kaip riboti elektros importą iš Baltarusijoje ir Karaliaučiuje statomų nesaugių jėgainių. Ministras R.Masiulis šią savaitę BNS teigė, kad trys Baltijos valstybės planuoja riboti elektros importą iš Astravo AE.
Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis neseniai susitikime su R.Masiuliu teigė, kad iš nesaugių elektrinių elektra neturi patekti į rinką.
Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas 2013 metais paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų, o šiemet kovą pasiūlė, kad ginčą padėtų spręsti tarptautinių ekspertų komisija. 2014 metų birželį konvencijos šalių susitikime pateiktose rekomendacijose buvo nurodyta, kad Baltarusija turi tęsti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesą ir atsakyti į Lietuvos klausimus.
Lietuva dar 2011 metais pateikė skundą Espo konvencijos įgyvendinimo komitetui, kad Baltarusija pažeidžia šią Jungtinių Tautų konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste. PAV ataskaita yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, įpareigojantis kaimynines šalis bendradarbiauti AE statybos klausimais – teikti informaciją, supažindinti kaimyninių šalių visuomenę, organizuoti ekspertų konsultacijas. 2013 metais Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas paskelbė, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų.
Nepaisydama Lietuvos prieštaravimų, Espo konvencijos šalių susitikimo išvadų ir rekomendacijų tęsti Astravo AE galimo PAV procesą, Baltarusija teigė, kad PAV procesas yra baigtas. Lietuva 2015 metų kovą su skundu kreipėsi ir į Orhuso konvencijos atitikties komitetą, kuris pernai birželį pateikė išvadas, jog Baltarusija pažeidė konvencijos nuostatas – PAV procesas turi būti tęsiamas, o į Lietuvos klausimus turi būti atsakyta.
Minskas atsisakė įsileisti ekspertus ir atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus. Astravo AE stato Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“.
Ragino plėtoti saugią branduolinę energetiką
Kiek anksčiau antradienį TATENOS vadovas paragino Baltarusiją ir kitas šalis plėtoti saugią branduolinę energetiką.
„Saugumas yra labai svarbus plėtojant branduolinę energetiką, nes nelaimė gali nutikti net ir labiausiai išsivysčiusiose valstybėse. Po Fukušimos avarijos branduolinė energetika patobulėjo, tačiau nėra priežasčių atsipalaiduoti. Saugumas turi būti pirmiau visko“, – antradienį Baltarusijos sostinėje Minske vykstančioje branduolinės energetikos konferencijoje „Atomexpo-Belarus“ kalbėjo Y.Amano.
Pasak jo, pirmąją branduolinę jėgainę statančiai Baltarusijai TATENA ketina teikti visą būtiną pagalbą ir konsultacijas.
„Branduolinės energetikos valstybės privalo būti atviros, skaidrios ir aktyviai dalyvauti dialoguose tarptautinėse organizacijose“, – sakė Y.Amano.
Pirmasis reaktorius – 2018-ųjų lapkritį
Baltarusija pirmąjį 1,2 gigavatų (GW) galios Astravo AE reaktorių planuoja paleisti 2018 metų lapkritį, o tokios pat galios antrąjį reaktorių – iki 2020-ųjų liepos. 10 mlrd. JAV dolerių vertės jėgainė yra statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir yra nutolusi apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Šiais metais planuojama atlikti darbų už 455 mln. JAV dolerių. Parengiamieji Astravo AE statybos darbai pradėti 2009 metais, o pirmieji statybos darbai pradėti 2012-ųjų kovą.
Šiuo metu pasaulyje iš viso veikia 440 branduolinių jėgainių 30-yje šalių.