Anot jo, reikia vertinti, kad renovuotų namų butų savininkai vidutiniškai per mėnesį moka po litą už kvadratinio metro šildymą. Senos statybos, nemodernizuotų butų gyventojai – net iki septynių litų.
„Mokėti už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą 60 ar 420 litų - didelis skirtumas Tačiau, ką sutaupo vieni vartotojai, už tai, sumoka kiti,“ – teigė lygos prezidentas.
Šilta žiema - nuostolis
Šildymo kainų nustatymo metodika leidžia didinti tarifus dėl šiltos žiemos nuostolių. Jei gyventojai, anot K.Griniaus, sutaupė dėl palyginti nešalto oro ar dėl renovuotų namų, kitąmet dėl šių šilumininkų patirtų nuostolių yra padidinamos kainos.
Lygos prezidento nuomone, renovacija šilumos tiekėjams yra naudinga, nes jie užsitikrina kainų augimą.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas sakė, kad tiekėjai patiria nuostolių, jei šildymo sezoną nėra šalčių, nes parduoda mažiau šilumos energijos. Tačiau pastoviosios išlaidos, pavyzdžiui, darbuotojų atlygis, vis tiek yra tokios pat, kaip ir per šalčius.
Perskaičiuojant šildymo tarifus į tai yra atsižvelgiama. Šildymo kainos neišvengiamai didinamos. A.Katinas sutiko, kad energetikai patiria nuostolių ir todėl, kad renovuotų namų gyventojai perka mažiau šilumos energijos nei tuomet, kai pastarieji daugiabučiai buvo nemodernizuoti.
„Tačiau renovacija vyksta vangiai, todėl šilumininkų nuostoliai - minimalūs. Juos su kaupu padengia kiti klientai. Didžiuosiuose miestuose sparčiai statomi nauji namai, prekybos centrai, todėl keletas per metus modernizuotų namų šilumos kainai įtakos beveik neturi“, - įsitikinęs jis.
Pasak A.Katino, šilumos tiekėjai tikrai patirtų nuostolių, jei prasidėtų masinė daugiabučių renovacija. Tuomet perskaičiuojant kainas būtų galima atsižvelgti į šilumininkų nuostolius dėl namų modernizacijos.
Naudos lauks 18 metų
Vyriausybės parama namus renovuojantiems gyventojams valdžiai atsiperka su kaupu. „Valstybė dengia pusę renovacijos išlaidų, nes tai naudinga šalies biudžetui. Šios valdiškos išlaidos sugrįžta į nacionalinį iždą per mokesčius. Be to, socialiai remtinoms šeimoms mokama mažiau kompensacijų už šildymą“, – įsitikinęs K.Grinius.
Pasak jo, Valstybės kontrolė nustatė, kad investicijos į renovaciją gali atsipirkti tik per 36 metus. Kadangi valstybė remia namų modernizavimą 50 proc., tai atsipirkimo terminas – 18 metų.
„Bet ar per tą laiką renovuoti namai nenusidėvės. Birs tinkas, kuriuo dailinami namų fasadai. Vėl teks leisti pinigus remontui“, – mano lygos prezidentas.
Namų priežiūra brangs
Praėjusį trečiadienį Vyriausybė nutarė remti renovaciją ir tų daugiabučių, kuriuos prižiūri namų valdos. Iki tol valdžia dengdavo dalį išlaidų tik daugiabučių namų savininkų bendrijoms.
„Tačiau ir po renovacijos namų valdos ims mokesčius už daugiabučių eksploatavimą - tinklų priežiūrą, nedidelį remontą. Argi nebūtų galima šiuos mokesčius sukaupti ir išleisti pradiniam gyventojų įnašui už renovaciją?“ – svarstė K.Grinius.
Tarptautinės įmonių grupės „City Service“, kuri Klaipėdoje privatizavo šešias bendroves, prižiūrinčias apie 1000 daugiabučių, rinkų vystymo departamento direktorius Vytautas Turonis sakė, kad ateityje Vyriausybė iš dalies dengs ne visas namų atnaujinimo išlaidas.
„Paramą bus galima gauti tik už darbus, kurie taupys šilumos energiją. Todėl nebus finansinių galimybių atlikti kitus darbus. Be to, atnaujintas turtas reikalauja didesnės priežiūros, kad ilgiau būtų galima išsaugoti tai, kas buvo suremontuota“, – tvirtino jis.
Kainos auga pamažu
Renovuoti namai neapsaugoti nuo brangstančios šilumos. Vienintelė paguoda, kad modernizuotų namų šildymo kaina kyla ne taip drastiškai, kaip senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Tauras“ pirmininkė Aldona Jurevičienė laiminga, kad spėjo laiku, 2006–2007 metais, renovuoti namą Statybininkų prospekte už 1,5 mln. litų.
„Jei tokius darbus tektų padaryti dabar, tai kainuotų dukart brangiau – apie tris milijonus litų“, – sakė bendrijos pirmininkė.
Bendrija padarė beveik visą namo renovaciją. Liko pakeisti šalto ir karšto vandens vamzdynus, radiatorius, įdėti šilumos reguliatorius ir individualius skaitiklius.
„Kovo mėnesį bendrijos susirinkime gyventojai spręs, ar tęsti renovaciją“, - sakė pirmininkė. Bendrijai „Tauras“ valstybė skyrė 692 tūkst. litų, savivaldybė – 124 tūkst. litų. Patys gyventojai turėjo prisidėti 749 tūkst. litų. Iš jų dalį – 156 tūkst. litų jie mokėjo grynais kaip pradinį įnašą ir pasiėmė kreditą iš banko. Name 90 butų.
Labiausiai laimėjo tie bendrijos nariai, kurie tuoj pat grąžino kreditą. Per praėjusius metus palūkanos už paskolą renovacijai išaugo nuo 5,6 proc. iki 8,83 proc. A.Jurevičienė sakė, kad gruodį bendrijos nariams šildymas kainavo 93 centus už kvadratinį metrą buto ploto. Už sausį jau teko mokėti po 1,4 lito.
Bendrijos „Tauras“ keturių kambarių – 78,4 kvadratinio metro ploto buto savininkams gruodį šildymas kainavo 73 litus. Sausį – 110 litų. Jei tokio buto šeimininkai pakeitė visus penkis langus, įsistiklino du balkonus, tai už visą renovaciją – priskaičiuojant ir bendrųjų patalpų atnaujinimą - jiems teks grąžinti 14 tūkst. litų kreditą. Paskola – 15 metų. Keturių kambarių buto savininkai bankui per mėnesį turi mokėti 105 litus, jei vėl nedidės palūkanos. Be to, už 78,4 kvadratinio metro buto plotą reikėjo pakloti 1380 litų pradinį įnašą. 2006 - aisiais renovuojamų namų gyventojai turėjo sumokėti 10 proc. pradinį įnašą nuo darbų vertės. Nuo pernai ši įmoka perpus sumažėjo.
Degins šiukšles
Meras Rimantas Taraškevičius įsitikinęs, kad renovuoti daugiabučius būtina, tačiau tam turi ruoštis ir šilumos tiekėjai, kad neturėtų nuostolių.
„Klaipėdoje bus pastatyta biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė, kurioje elektra ir šiluma bus gaminama deginant šiukšles, durpes, medienos atliekas. Katilinė bus nepriklausoma nuo dujų kainų, todėl ir gamybos išlaidos bus mažesnės“, – tvirtino meras.
Jėgainė 2011-aisiais turėtų išdygti Laisvojoje ekonominėje zonoje prie jau esančios katilinės. Šiukšlių deginimo jėgainėje turėtų būti pagaminama 20 megavatų elektros ir 50 megavatų šilumos energijos. Naujos katilinės kaina – 140 mln. eurų (483,4 mln. litų). Projektas - sudėtinė valstybės energetikos strategijos dalis, todėl investuotojai gali tikėtis Europos Sąjungos paramos.
Jėgainę planuoja statyti bendrovė „Fortum Klaipėda“, kurios 49 proc. akcijų valdo „Klaipėdos energija“, likusias – bendrovė iš Suomijos.