Energetikos ministerijai atstovaujantis advokatas sako, kad toks VAT vasario 14 dieną priimtas sprendimas tikriausiai bus skundžiamas.
„Įvyko tas pats, kas 2020 metais, – teismas dar kartą nusprendė jos (pretenzijos – BNS) nepriimti. Vieną kartą jau ratas apsisuko iki Aukščiausiojo Teismo ir tą pagrindą (atmetimo - BNS) pripažino nepagrįstu, dabar turbūt suksime antrą ratą ir žiūrėsime, kas bus teisus“, – BNS sakė advokatas Tadas Varapnickas.
Pasak jo, šįkart teismas suabejojo, ar byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvoje, o ne Prancūzijoje, kur „Veolia“ yra registruota, taip pat suabejojo, ar Energetikos ministerijos prašoma atlyginti žala būtų tikrai paskirstyta galutiniams šilumos vartotojams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) šių metų sausį paskelbė, jog Vašingtono arbitraže tebenagrinėjamas Lietuvos ir „Veolia“ ginčas nėra kliūtis teikti ieškinį Lietuvos teismui, ir įpareigojo Vilniaus apygardos teismą bylą nagrinėti iš naujo.
Valstybei atstovaujanti Energetikos ministerija 2020 metų liepą pateikė ieškinį „Veolia“ grupės įmonėms „Veolia Environnement“, „Veolia Energie International“, „Vilniaus Energija“ ir „Litesko“, taip pat koncernui „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims.
Pasak jos, ieškiniu į nacionalinius teismus perkeliami reikalavimai, kuriuos Lietuva 2017 metais buvo pareiškusi priešieškinyje „Veoliai“ Vašingtono arbitraže.
Ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas po to, kai 2020-ųjų gegužę beveik visos ES valstybės narės, įskaitant Lietuvą ir Prancūziją, pasirašė tarptautinį susitarimą reikalaujantį, kad investuotojai ir valstybės narės atsiimtų savo reikalavimus arbitražuose, vykstančiuose pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis.
Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999-2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita.
Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų.
„Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, vėliau – 2021 metų pavasarį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas. Teigiama, kad sprendimas gali būti paskelbtas vėliau nei šiemet pavasarį, kaip tikėtasi anksčiau.
Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, kitame – Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų.
Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.