Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį panaikino žemesnės instancijos teismų (Vilniaus apylinkės teismo 2013 metų birželio 5 dienos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 metų spalio 12 dienos) nutartis, kuriomis buvę pareigūnai pripažinti piktnaudžiavę tarnybine padėtimi ir jiems skirta po 13 tūkst. litų baudų. LAT baudžiamąją bylą nutraukė.
„Nuteistųjų veiksmai daugialypiai. Ant kai kurių dokumentų, susijusių su privataus investuotojo parinkimu, yra A.Ignoto parašai, bet daugelis dokumentų pasirašyti ūkio ministro Vyto Navicko, o Vyriausybės nutarimai - ministro pirmininko (Gedimino Kirkilo - BNS). Taigi, akivaizdu, kad ne nuteistieji nulėmė visus priimtus sprendimus. Nors kai kuriuose nuteistųjų veiksmuose galima įžvelgti formalių piktnaudžiavimo požymių, tačiau iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad būtent šių nuteistųjų veiksmai lėmė tokį pirkimo būdą bei „Achemos“ parinkimą kaip investuotoją“, - rašoma LAT nutartyje.
Be kita ko, LAT teisėjų kolegija mano, kad didelės neturtinės žalos valstybei padarymu kaltinti pareigūnai nepadarė jokių veiksmų, kurie žlugdytų projektą ar darytų žalos valstybei.
„Kaip tik atvirkščiai, jie darė viską, kad terminalas būtų pradėtas statyti kuo greičiau, dalyvaujant ne atsitiktiniam juridiniam asmeniui, o didžiausiam Lietuvos dujų vartotojui. Kalbant apie žalą, tai ji galėjo būti padaryta tik konkrečiam asmeniui, šiuo atveju tam, kas rimtai pretendavo tapti naujai steigiamos įmonės akcininku, ir juo netapo. Tačiau, kaip bebūtų keista, byloje nėra nukentėjusiųjų nuo N.Pažūsienės ir A.Ignoto veiksmų...“, - rašoma nutartyje.
Teismas taip pat pabrėžė, kad motyvuojamoji apylinkės teismo nutarties dalis yra tik 1,5 lapo, nors pats nuosprendis surašytas 94 lapuose. Be to, bylos medžiaga buvo visiškai neanalizuojama, neaišku, kokie įrodymai kokius nusikaltimo faktus įrodo.
„Teismai, nagrinėdami tokią bylą, turėjo nustatyti ir parašyti ne tik faktinius kaltinamųjų veiksmus, bet ir motyvuoti jų priešingą tarnybai ir baudžiamajam įstatymui pobūdį. Kadangi nuteistieji veikė tokioje erdvėje, kur susikerta skirtingų asmenų ir institucijų kompetencija, nuosprendyje turėjo būti įrodyta, kad būtent dėl nuteistųjų ir tik dėl jų neteisėtų veiksmų valstybei buvo padaryta žala“, - teigia LAT.
Buvęs Ūkio ministerijos sekretorius A.Ignotas, buvusi ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento vadovė N.Pažūsienė ir buvęs ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis buvo kaltinami tuo, kad 2008 metais, steigiant suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas, be konkurso pasirinko „Achemą“.
Dabartinį Ūkio ministerijos kanclerį G.Miškinį teismas išteisino jau pernai, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
LAT nutartyje rašoma, kad 2008 metų vasarį Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė, jog būtina iki 2008-ųjų pabaigos parengti galimybių studiją dėl SGD terminalo įrengimo ir pakviesti dalyvauti didžiausius šalies gamtinių dujų vartotojus.
2008 metų vasarį V.Navicko įsakymu sudaryta speciali komisija turėjo įvertinti studiją ir pateiktus pasiūlymus dėl investuotojo- joje, be kitų dalyvių, dirbo „Achemos“, „Lietuvos dujų“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai. A.Ignoto pasirašytu raštu bendrovėms leista prisidėti prie studijos rengimo ir finansavimo, tačiau prie to prisidėjo tik „Achema“, kuri finansavo trečdalį studijos rengimo.
2008-ųjų rugsėjį SGD terminalo studijos parengimo priežiūros komisija nutarė kartu su „Achema“ įkurti projekto įgyvendinimo bendrovę Gamtinių dujų terminalas. Iš karto po to Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo terminalo steigimui buvo skirta 80 tūkst. litų.
Gavus leidimą pirkimą įgyvendinti apklausos būdu, tų pačių metų spalį Ūkio ministerija pakvietė bendroves „Achema“, „Lietuvos dujos“, Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir „Neo Group“ dalyvauti steigiant Gamtinių dujų terminalą.
Kaip rašoma LAT nutartyje, „Achema“ sutiko dalyvauti ir turėti 20 proc. jo akcijų. Lietuvos elektrinė, „Vilniaus energija“ ir „Neo Group“ dėl įvairių priežasčių nesutiko dalyvauti, o „Lietuvos dujos“ norėjo, tačiau suabejojo dėl paraiškų pateikimo termino.
2008 metų spalio 15 dieną A.Ignotas informavo „Achemą“, kad pasirinktas jos pateiktas pasiūlymas.
„Bylos medžiagoje matyti, kad kiti dujų vartotojai patys nusišalino nuo aktyvaus dalyvavimo terminalo studijos rengime, neįnešė jokio finansinio indėlio, todėl Ūkio ministerijai ir Vyriausybei buvo aišku, kad realiausias dalyvis buvo „Achema“. Be to, byloje nėra duomenų, kad proteguojant „Achemą“, būtų užkertamas kelias dalyvauti steigiant įmonę kitiems dujų vartotojams. Kiti dujų vartotojai, tarp jų ir „Lietuvos dujos“, buvo informuoti apie Vyriausybės veiksmus, susijusius su SGD terminalo studijos rengimu ir juridinio asmens formavimu“, - rašoma teismo nutartyje.
Pasak prokurorų, Gamtinių dujų terminalas buvo valstybinės reikšmės itin didelės finansinės vertės strateginis objektas, kurio įstatinis kapitalas turėjo būti 250-300 mln. litų. Jo statyboms turėjo būti skelbiamas konkursas. Prokurorai įtarė, kad N. Pažūsienė A.Ignotui pasiūlė įmonės įstatinį kapitalą numatyti vos 100 tūkst. litų vertės (80 tūkst. litų - valstybės įnašas) ir organizuoti pirkimą supaprastinta tvarka - apklausos būdu.
Dalyvauti konkurse Ūkio ministerija pakvietė penkias bendroves, tačiau joms suteikė tik 5 dienas (dvi iš jų buvo savaitgalio), per kurias jos turėjo pateikti pasiūlymus. Šią tvarką bandė užprotestuoti „Lietuvos dujos“, tačiau jai buvo atsakyta, kad įmonė turėjo pakankamai laiko pasiruošti konkursui ir pateikti pasiūlymą.
Apygardos teismo manymu, šis terminas buvo per trumpas. Netrukus konkurso nugalėtoja buvo paskelbta „Achema“, disponavusi visa su konkursu susijusia informacija.
80 proc. Gamtinių dujų terminalo akcijų valdė valstybė, 20 proc. - mirusio verslininko Bronislovo Lubio kontroliuojamo koncerno „Achemos grupė“ įmonė „Achema“. 2009 metų pabaigoje jau kita - Andriaus Kubiliaus vadovauta Vyriausybė - likvidavo įmonę.