Elektros rinkoje prognozuoja sudėtingą pusmetį
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, kad visuomeninis tiekimas, – tai yra, elektra reguliuojamiems vartotojams (arba trečiojo liberalizacijos etapo dalyviams) – nuo kitų metų pradžios gali kainuoti 63,5 cento už kilovatvalandę (kWh) (be kompensacijų).
Energetikos ministras Dainius Kreivys iškart pabrėžė, kad „Vyriausybė tikrai nepaliks žmonių su tokiomis kainomis. Tos kompensacijos bus reikšmingos“. Dabartinė visuomeninio tiekimo kaina yra 24 centai (tai yra kaina su 9 centų kompensacija, o be jos – 33 centai už kWh).
Nepriklausomi tiekėjai sako, kad jų kainos galės konkuruoti su visuomeniniu tiekimu.
„Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga teigia, jog šiuo metu bendrovės kainos nusistovėjusios ir jau kuris laikas didesnių pakeitimų nesiimama.
„Tačiau didelė rizika niekur nedingo, ką patvirtina ir „Nord Stream“ dujotiekio sabotažas. Artėjanti žiema taip pat neišvengiamai atneša didelį neapibrėžtumą – kiek iš tikrųjų ES yra pasiruošusių žiemai, kaip atrodo dujų saugyklos, ar turėsime šaltą žiemą, ar švelnią?
Visi šie neapibrėžtumai, tikėtina, atneš rinkoje sujudimą ir kainų kilimą. Todėl prognozuojame labai brangų pirmą kitų metų pusmetį, o vėliau situacija turėtų gerėti (bet rizika, kad taip nenutiks, išlieka)“, – sako M. Giga.
Anot jo, visos šios prielaidos veda prie to, kad gyventojams reikia jau dabar fiksuoti kainas.
„Pavyzdžiui, mūsų kainos šiuo metu yra mažesnės nei prognozuojama reguliuojama visuomeninio tiekimo kaina, tad vartotojams reikia kuo greičiau pasirinkti tiekėją <…>. Kainos fiksavimas dabar yra ir laisvė, ir tuo pačiu apsidraudimas, kad blogiau tikrai nebus“, – sako M. Giga.
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna sako, kad daugiau nei 90 proc. bendrovės klientų fiksavo kainą, tad jiems elektros tiekimo tarifas visą sutarties laikotarpį išliks nepakitęs.
„Galutinė elektros kaina vartotojui gali keistis tik tuo atveju, jei kiltų ar mažėtų valstybės reguliuojama kainos dalis (ESO dedamoji, VIAP, PVM). Žvelgiant į elektros rinkos tendencijas belieka pasikartoti – elektros energijos kaina ir toliau augs“, – sako V. Koryzna.
Pasak jo, nors rugsėjį matytas biržos kainos kritimas, tai tėra sezoninis pokytis.
„Rugsėjį ir spalį elektros kaina būna kiek žemesnė lyginant su kitais rudens-žiemos mėnesiais dėl padidėjusios vėjo ir vandens energijos generacijos. Elektros brangimo tendenciją prognozuoja ir VERT“, – sako „Enefit“ vadovas, turėdamas omenyje jau minėtas tarybos prognozes.
VERT pirmininkas Renatas Pocius, kalbėdamas apie prognozuojamą kitų metų visuomeninio tiekimo kainą, teigė, kad viena iš jos dedamųjų – elektros įsigijimo kaina – kitąmet numatoma 425,78 euro už megavatvalandę (42,58 centai už kWh).
Infografikas iliustruoja konkretaus mėnesio kainos vidurkį per dešimtmetį.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, kaina biržoje mažėjo 25,1 proc. iki 359,68 euro už megavatvalandę (MWh) (arba iki 36 centų už kWh). Rugpjūtį elektra kainavo 480,39 euro už MWh.
Nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“ komentuoja „Delfi“, kad bendrovės atskirų tarifų planų kainos tą pačią savaitę gali ir didėti, ir mažėti, tad rinkose kintančių kainų nepastovumas persiduoda ir į galutines kainas.
„Nepriklausomo tiekimo paslaugos klientams siūlome šiuo metu patrauklesnius fiksuoto termino – 12-38 mėn. – tarifų planus, kurių kainos 2023 metų pirmam pusmečiui šiuo metu tikrai yra mažesnės nei skelbia VERT“, – teigia „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
„Enefit“ vadovas V. Koryzna sako, kad elektros tiekėjai šiuo metu siūlo mažesnę elektros kainą, nei planuojama visuomeninio tiekimo kaina nuo Naujų metų, tad jis pataria pasirinkti tiekėją nelaukiant žiemos.
„Be to, kalbant apie 2023 metus, atrodo, kad jie bus dar sunkesni nei šie metai. Po naujienų apie problemas „Nord Stream“ 1 ir 2 dujotiekiuose rinkos reagavo akimirksniu ir dujų kainos jau pakilo papildomais 12 proc.
Artimiausią žiemos sezoną planuojamas gamtinių dujų stygius, o tai augins dujų kainą, nuo kurios nemaža dalimi priklausoma ir elektros kaina. Dėl šių priežasčių fiksuoti elektros kainą kuo anksčiau yra labai, labai protingas sprendimas“, – sako V. Koryzna.
Reguliuojamoje dalyje reikšmingų pokyčių nežada
VERT skelbiamomis prognozėmis, reguliuojamoje elektros kainos dalyje didelių pokyčių būti neturėtų.
„Kitos dedamosios kinta labai neženkliai: infrastruktūros dedamoji, prognozuojama, kad padidės, bet tas didėjimas nėra labai didelis“, – sakė R. Pocius.
Kaip gerą žinią jis pranešė tai, jog panaudojus perkrovų pajamas, gautas iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos zonų, galima būtų mažinti perdavimo tarifą, o tai aktualu ir verslui.
Praėjusį penktadienį VERT nustatė 4,31 proc. mažesnę, palyginti su šiemet, „Litgrid“ perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2023 metams. Taryba nutarė panaudoti perkrovų valdymo pajamas perdavimo tarifo augimo amortizavimui. Pati bendrovė trečiadienį pranešė, kad iš perkrovų pajamų gauti 142 mln. eurų atiteks vartotojams.
Naujus elektros tarifus taryba turėtų patvirtinti iki lapkričio 30 dienos, kad šie įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Sprendimai aktualūs ir nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems klientams, nes VERT tvirtina ir reguliuojamąją kainos dalį.
Šių metų birželį dalis nepriklausomo tiekimo klientais tapusių gyventojų nustebo, kai sutartyse užfiksuota 24 centų už kWh (su kompensacija) kaina pavirto bent 1 centu didesne (tokios situacijos pavyzdys).
Tiesiog tąkart vėliau nustatytas didesnis persiuntimo tarifas (tai yra, pakito reguliuojama dalis) nei žmonės pasirašė sutartis. Visuomeninio tiekimo klientai gavo būtent 24 centų kainą: jiems visa kaina reguliuojama ir visos dedamosios buvo suskaičiuotos kompleksiškai.
V. Koryzna pastebi, jog šiuo metu išaugus elektros tiekimo kainai, valstybės reguliuojama kainos dalis sudaro mažiau nei pusę galutinės kainos.
„Tad pokytis jei jis ir bus, bus nežymus. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitų Baltijos šalių praktiką maksimaliai sumažinti skirstymo operatoriaus dalį tarife“, – sako V. Koryzna.
„Ignitis“ atstovė L. Beganskienė sako, kad nepriklausomai nuo to, kada ir kokias sutartis elektros vartotojai pasirašys su tiekėjais, keičiantis reguliuojamoms kainų dalims ar mokesčių dydžiams, kainos keistųsi visiems vartotojams.
„Esminio persiuntimo kainos pokyčio, sprendžiant iš pateiktų VERT skaidrių, šiuo metu neprognozuojama“, – sako atstovė.
Į klausimą, ar gali vėl nutikti taip, kad žmonės pasirašys fiksuotas sutartis, pavyzdžiui, dabar, o nuo Naujų metų jiems įsigalios didesnė persiuntimo kaina, M. Giga sako, jog visko gali būti.
Jis pabrėžia, jog gyventojai su tiekėjais pasirašo elektros tiekimo sutartis, kuriose fiksuojama tik pačios elektros kaina. O galutinę kainą, kurią sumoka žmonės, sudaro ne tik tiekėjo dalis, bet ir valstybės reguliuojamos kainos dalys, kurias nustato VERT, apskaičiuodama ESO, „Litgrid“ ir visuomeninio tiekimo išlaidas.
„Taip pat pažymėtina, kad šie persiuntimo paslaugos mokesčiai yra taikomi visiems buitiniams vartotojams be išimties, nepriklausomai nuo to, kada sudaryta sutartis su nepriklausomu tiekėju. Jei jie keisis – keisis visiems buitiniams vartotojams“, – sako M. Giga.
Papildoma dedamoji – tiekėjai turi savo vertinimą
VERT prieš dvejus metus pirmą kartą patvirtino papildomą dedamąją prie skirstymo (arba persiuntimo) paslaugos kainos buitiniams vartotojams, tai iš esmės lėmė elektros tiekimo rinkos liberalizavimas buitinių vartotojų segmente, tuomet pranešė taryba.
Prognozuojama, kad nuo kitų metų ši dedamoji turėtų būti 1,5 cento (su PVM būtų 1,83 cento už kWh), bet gali būti, kad jos mokėti neteks.
„1,5 cento bus, greičiausiai, tarifo tarp to, kas buvo prognozuota, ir nuo faktinės (elektros įsigijimo – red.) kainos. Būtų įskaičiuota ta delta, kurią prognozuojame apie 55 mln. eurų, visiems buitiniams vartotojams kaip papildoma dedamoji“, – sakė R. Pocius.
Po Seimo narių klausimo, ar 1,5 cento vartotojams teks mokėti, R. Pocius sakė, jog tai priklausys nuo Vyriausybės, ar ji kompensuos kainas.
„Turbūt nepasakysime apie skolinimąsi ar kitus dalykus, bet mes skaičiuojame skirtumą, kuris susidaręs, bent pagal šiandienos prognozę sudaro apie 55 mln. eurų. Bet taikant analogiją, kas šį pusmetį, kaip matote 12 centų, tai skirtumas dengiamas iš biudžeto. Jeigu būtų priimtas sprendimas, tai ta dedamoji irgi būtų dengiama“, – sako R. Pocius.
Primename, kad VERT gegužę nustatė papildomą dedamąją šių metų antram pusmečiui: neįvertinus kompensacijos dydžio – 12,682 cento, o su kompensacija – 1,192 cento (abu skaičiai be PVM).
VERT prognozėmis paremtas visuomeninės kainos dedamųjų ir galutinės kainos infografikas (faktas ir prognozė kitiems metams).
Taryba komentavo „Delfi“, kad šiuo metu Elektros energetikos įstatymas numato, jog papildoma dedamoji taikoma visiems buitiniams persiuntimo paslaugos vartotojams, ir išimčių, kad ji neturėtų būti taikoma kažkuriai buitinių vartotojų grupei įstatymas nenumato.
„Šiuo metu įstatyme numatyta, kad per minimą dedamąją dengiamas ne tik prognozuotos ir faktinės elektros įsigijimo kainos skirtumas, bet ir liberalizavimo sąnaudos, kurios buvo patirtos ir dėl vartotojų, kurie šiuo metu jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją“, – aiškina VERT.
Taryba pabrėžia, kad R. Pociaus Seimo komitete pristatyti skaičiavimai preliminarūs ir bus tiksliai žinomi spalio viduryje.
Kalbėdamas apie papildomą dedamąją „Enefit“ vadovas V. Koryzna sako, kad jos taikymas turi būti susiaurintas.
„Papildoma skirstymo dedamoji yra skaičiuojama visiems buitiniams vartotojams, nors ji skirta kompensuoti tik tuos nuostolius, kuriuos patiria visuomeninį tiekimą vartotojams teikianti bendrovė. Manome, kad ši papildoma dedamoji turi likti tik tiems vartotojams, kurie pasiliko visuomeniniame tiekime“, – sako V. Koryzna.
„Elektrum Lietuva“ vadovas M. Giga sako, jog šis mokestis nėra naujiena, jis taikomas nuo liberalizacijos pradžios.
„Kitaip sakant, skirtumas, susidaręs tarp visuomeninio tiekimo prognozuotų ir faktinių išlaidų elektros energijai, yra padalijamas visiems buitiniams vartotojams, nors visuomeninio tiekimo paslauga šiuo metu naudojasi jau ne pati didžiausia Lietuvos vartotojų dalis.
Ar tai teisinga? Turbūt nelabai. Nei iš vartotojų pusės, nei iš tiekėjų. Mes, nepriklausomi tiekėjai, neturime tokios privilegijos, kad mums neteisingai prognozavus susidariusį skirtumą dengtų visi, net ir kitų tiekėjų, vartotojai. Manau, kad šis mokestis turėtų būti įskaičiuojamas tik į visuomeninio tiekimo elektros kainą“, – sakė M. Giga.
Bendrovės „Ignitis“, kuri kartu teikia ir visuomeninio tiekimo paslaugą, atstovė L. Beganskienė teigia, kad nors susidariusius visuomeninio tiekėjo elektros kainų skirtumus tarp prognozuotų ir faktinių sąnaudų atspindi papildoma dedamoji, dabar situacija keičiasi.
„Šiuo metu šis kainų skirtumas yra ženkliai padidėjęs dėl labai išaugusių energijos kainų, tačiau jau pavasarį Seimas bei Vyriausybė papildė šią kompensavimo tiekėjams schemą ir sudarė sąlygas dalį skirtumo padengti ne per elektros energijos tarifą (papildomą dedamąją) vartotojams, o tiesiogiai kompensuojant vartotojų sąskaitas biudžeto lėšomis“, – sako L. Beganskienė.
Skaičiuoja pinigus
Kol kas nėra žinoma, kiek tiksliai kainuos kompensavimas ir iki kokio lygio jis vyks. Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo įvardijamos milijardinės sumos, tačiau iškart padaryta išlygų, jog kompensacijų gali prireikti ne visiems.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas preliminariai įvertino, kad jeigu būtų pilnas kompensavimas, tektų kalbėti apie milijardus eurų.
„Bet, atsižvelgiant į tai, kad dalis jau fiksavę, ne visiems būtų pritaikyta, kalbame apie tai, kad galbūt suvartotam pirmam 100 kWh, ir verslui tam tikras modeliavimas – tai tie skaičiai būtų reikšmingai mažesni“, – pridūrė M. Majauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad energijos kainoms gyventojams kompensuoti kitų metų biudžete bus numatyta apie 1 mlrd. eurų.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjį pasiūlė pusmečiui įšaldyti elektros kainas buitiniams vartotojams ties 24 centų už kilovatvalandę riba. Pasak Prezidentūros, tai gali kainuoti valstybės biudžetui dar papildomai 300 mln. eurų, tačiau valstybė galinti sau tai leisti.
Vyriausybė gegužės pabaigoje patvirtino tvarką, kaip gyventojams iš dalies bus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Tam yra skirta 570 mln. eurų biudžeto lėšų. Tąkart Energetikos ministerija skelbė, kad, VERT skaičiavimais, dujų kainų augimo daliniam kompensavimui numatyta 240 mln. eurų, elektros – 326 mln. eurų.
Kompensacijos buvo numatytos taikyti nuo liepos 1 dienos visą pusmetį. Jos dabar galioja visiems buitiniams elektros vartotojams – tai yra, gaunantiems visuomeninio tiekimo paslaugą, pasirinkusiems nepriklausomą elektros tiekėją bei patekusiems į garantinį tiekimą.
Skelbta, kad didžiausia tų 570 mln. eurų dalis – 365 mln. eurų – numatyta visuomeniniam tiekėjui „Ignitis“ per tarifą padengti 2021 metų ir 2022 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų kainos reguliacinius skirtumus, o likusi dalis (205 mln. eurų) suplanuota iš dalies kompensuoti energijos kainas visiems nepriklausomo tiekimo klientams, kur didžioji dalis teks „Ignitis“.
Nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę apie pusę milijono vartotojų, iš jų 431 tūkst. yra mažiausiai suvartojantieji gyventojai, priklausantys trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, rodo VERT skelbiami spalio 3 dienos duomenys. Jeigu Seimas pritars, šio etapo dalyviai galės tiekėjo nesirinkti dar keletą metų, tačiau gali ir nelaukti.