Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos parengtiems nutarimų projektams, numatantiems, kad už Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio rajonuose esančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis į valstybės biudžetą būtų pervesta 488 tūkst. eurų, o už Klaipėdos rajone – 77,9 tūkst. eurų kompensacija.
Kompensaciją į biudžetą sumokės elektros linijų statybų projektus įgyvendinanti valstybės valdoma elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Šios lėšos bus įtrauktos į valstybės biudžeto pajamas, taip pat į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą ir galės būti naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūrą, apsauga ir tvarkymu susijusioms reikmėms.
330 kV oro liniją Darbėnai–Bitėnai už 56,785 mln. eurų (su PVM) statys vienos didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Kauno tiltai“ bei elektros ir telekomunikacijų įrenginių statybos bendrovės „Litenergoservis“ konsorciumas. Tuo metu 330 kV oro liniją – Kruonio HAE-Bitėnai tarp Jurbarko ir Kybartų už 20,993 mln. eurų (su PVM) statys bendrovių „Žilinskis ir Co“, „Connecto“ įmonių Lietuvoje bei Estijoje, Lietuvos „Empower-Fidelitas“ ir Estijos „Empower“ konsorciumas.
Abi linijos užtikrins perdavimo tinklo veiklą nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija „Harmony Link“ ir atsijungus nuo aukštos įtampos linijų Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje.
Linijų Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai statyba yra dalis 15-os strateginių valstybės projektų, būtinų Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa. „Litgrid“ jau įgyvendino keturis iš šių projektų.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizavimąsi su Europa planuojama baigti 2025 metais.