Tuo metu rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2 proc. nuo 106 iki 103 eurų už megavatvalandę.
„Praėjusios savaitės pradžioje vėjo elektros gamyba buvo nedidelė, todėl išaugusį elektros suvartojimą padėjo užtikrinti vietinės šiluminės elektrinės, o vidutinė elektros kaina siekė apie 130 Eur / MWh. Antroje savaitės pusėje padidėjo vėjo elektrinių gamyba, mažėjo kainos. Sekmadienį, esant mažam vartojimui ir didelei tiek vėjo, tiek saulės gamybai, vidutinė elektros kaina krito iki 39 Eur / MWh.
Net 17 valandų iš eilės valandinė elektros kaina buvo mažesnė nei 10 Eur / MWh. Taip pat 14 valandą fiksuota mažiausia valandinė kaina šiemet -19,96 Eur / MWh. Palyginti, mažiausios kainos rekordas pasiektas 2023 m. liepos 15 d. 15 val., tuomet kaina siekė -56,55 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6 proc. nuo 209 GWh iki 222 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 145 GWh elektros energijos, tai yra 6 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 138 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 39 proc. nuo 38 GWh iki 53 GWh. Saulės jėgainių gamyba mažėjo 20 proc. nuo 49 GWh iki 40 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 5 proc. nuo 18 GWh iki 17 GWh.
Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 8 proc. daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 20 GWh iki 22 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 36 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 27 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 1 proc. nuo 156 GWh iki 157 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 0 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 29 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko toks pats - 60 GWh. 89 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 11 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.