Beveik 800 km ilgio Turkmėnistano viduje tiesiamas „Rytų-Vakarų" dujotiekis gali sujungti izoliuotą valstybę, turinčią ketvirtas pagal dydį pasaulyje dujų atsargas, su Vakarų rinkomis per ambicingą jungtį. Dujotiekis turėtų pasiekti Kaspijos jūrą, iš kur suskystintos dujos būtų plukdomos į Azerbaidžaną, iš ten patektų į „Baku-Tbilisio-Džeichano" dujotiekį ir galiausiai - į Europą.
„Užbaigus "Rytų-Vakarų" dujotiekį, bendradarbiavimas su Europos partneriais įgauna naujos kokybės", - pareiškė Gurbanguly Berdymuchamedovas per atidarymo ceremoniją Beleko kompresinėje stotyje, maždaug 500 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Ašchabado.
Gruodžio viduryje pradėta dujotiekio TAPI (Turkmėnija-Afganistanas-Pakistanas-Indija) statyba. Dujų tiekimą vamzdynu planuojama pradėti 2019 metais. Projektas vertinamas apie 7,6 mlrd. dolerių, magistralės galingumas viršys 38 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, arba 90 mln. kubinių metrų per parą. Eksploatavimo terminas - 30 metų.
Magistralės trasa drieksis iš Turkmėnijos pietryčių per Afganistaną ir Pakistaną į Indijos Pendžabo valstiją. TAPI projektas turi ilgametę istoriją, tačiau dujotiekio statyba ir tolesnis dujų tiekimas politiškai nestabilia teritorija kaskart atbaidydavo potencialius investuotojus, tarp kurių buvo tokios garsios bendrovės kaip „Chevron", „Exxon", BP ir „Total".
Projekto kritikai nurodo, kad nemažai grėsmių projektui kelia politinis nestabilumas Afganistane, nors pastarajam už tranzitą kasmet bus sumokama apie milijardą dolerių.