Energetikos viceministras Arvydas Darulis teigia, jog antrasis Ignalinos AE blokas dar nėra išardomas, taigi atnaujinti darbą gali. Tokią galimybę, pridurdamas, jog tai kainuotų nemenkus pinigus, patvirtina ir uždaromos jėgainės generalinis direktorius Žilvinas Jurkšus. Tiesa, reaktoriaus paleidimas šaliai gali užtraukti sankcijas.

Reaktoriaus atgaivinimas kainuotų šimtus milijonų

Kęstutis Daukšys
Galimybę vėl paleisti Ignalinos AE antrąjį bloką Seimo narys bei buvęs ūkio ministras, „darbietis“ Kęstutis Daukšys vertina kaip „puikų šansą“: esą tada bus galima netgi atsisakyti brangaus naujos AE statybų projekto. Politikas akcentuoja, jog įstatymiškai antrasis blokas yra ne uždarytas, o sustabdytas, taigi teisinių kliūčių atnaujinti jo darbą beveik nėra.

Tai „Savaitės komentarams“ patvirtino ir energetikos viceministras A. Darulis.

Arvydas Darulis
„Ardymo darbai (antrajame bloke – DELFI) tikrai nepradėti. Dar kartą noriu pabrėžti, kad dabar vyksta tiktai pirmojo bloko tam tikri demontavimo darbai. Bet tai nesusiję su kažkokiu reaktorių ardymu ar dar kažkuo tai, nes Ignalinos AE turi eksploatavimo licenciją“, - kalbėjo jis.

Anot Ignalinos AE vadovo Ž. Jurkšaus teigimu, techninės galimybės atnaujinti antrojo bloko darbą yra, o štai finansinės galimybės – visai kitas klausimas.

Žilvinas Jurkšus
„Įmanoma yra viskas padaryti. Klausimas tiktai, kiek laiko tai truktų ir kiek pinigų tam reikia. Reikėtų atlikti visą jo (antrojo bloko – DELFI) rekonstrukciją. Tai tikrai būtų šimtai milijonų. (...) Tikrai nekalbame apie dešimtis milijonų“, - skaičiavo jėgainės generalinis direktorius.

P.Auštrevičius: Briuselis gali skųsti Lietuvą, Lietuva Briuselį – irgi

Tuo tarpu buvęs vyriausiasis euroderybininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius, pabrėžia, jog toks žingsnis Lietuvai galėtų kainuoti ne tik pinigus. Esą Briuselis Lietuvą galėtų apskųsti teismui ir ne tik neskirti daugiau pinigų Ignalinos AE uždarymui, bet ir mėginti atgauti tuos, kuriuos jau skyrė. Tiesa, buvęs euroderybininkas mato ir galimybę Lietuvai bylinėtis su ES dėl netesėtų pažadų.

Petras Auštrevičius
„Jeigu Lietuva matytų, kad ES, tarkime, jos manymu, netesi susitarimų, aš manau, kad kreipimasis į ES Teisingumo Teismą taip pat yra neatmestinas. Savo poziciją, savo interesus, reikia mokėti iki galo ginti“, - svarstė P. Auštrevičius.

DELFI primena, jog Briuselis 2014-2017 m. Ignalinos AE uždarymui nori skirti 210 mln. eurų, kai Lietuva prašė daugiau nei keturissyk didesnės paramos. Vyriausybė vis dar viliasi, kad jėgainės eksploatavimo nutraukimui pavyks gauti daugiau europinių lėšų, tačiau derybose su Europos Komisija didesnio progreso kol kas nematyti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)