„Kauno energijos“ vadovai tikina, kad ilgi procesai yra neišvengiami. Bet kokiu atveju, ilgi laikotarpi itin naudingi privatiems šilumos tiekėjams.
Laukia ES paramos
„Kauno energija“ planuoja atnaujinti ir biokurui pritaikyti tris elektrines – Petrašiūnų, „Šilko“ ir „Inkaro“. Visoms šioms elektrinėms prašoma po 6 mln. Lt ES paramos. Planuojama, kad ši parama, Kauną galėtų pasiekti tik 2014 metais, o atnaujintos elektrinės būtų paleistos geriausiu atveju 2017 metais.
Iš viso Petrašiūnų elektrinės atnaujinimo projekto įgyvendinimas kainuotų apie 24 mln. Lt. Mažesnio galingumo “Šilko“ ir „Inkaro“ jėgainių atnaujinimas – perpus pigiau. Tačiau apskritai neaišku, ar ES parama Kaunui bus skirta.
Žlugus „Kauno energijos“ ir „Lietuvos energijos“ planams bendromis jėgomis atnaujinti ir kogeneracine elektrine paversti Petrašiūnų jėgainę, dabar kalbama tik apie planus dujas pakeisti biokuru ir tiekti tik šilumą. Planai, kad jėgainė gamins ne tik šilumą, bet ir elektrą, atidedami kol kas nežinomam laikotarpiui.
Kaltina laiko vilkinimu
„Kauno energijos“ vadovai tikina, kad visos derinimo procedūros trunka labai ilgai. Be to, suderinus projektus reikia gauti ir banko paskolą.
„Mes labai priklausomi nuo reguliavimo aplinkos. Tiesiogiai. Mūsų rankos yra surištos, mes tik smulkmenas galime daryti savarankiškai. Bet visas investicines programas mes deriname savivaldybėje, komisijoje ir dar viską prieš bankus reikia apsiginti. O pavyzdžiui bankui šilumos kainos sumažėjimas nėra kriterijus. Iš ko grąžinsi pinigus jiems svarbiausia“, - sako Vladas Lukoševičius, „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas.
„Tai tradicinis valdiškų biurokratų mąstymas ir politikų kišimasis kažkam iš privačių verslų sudaryti šiltnamio sąlygas. Šiandien tos privačios katilinės po 20 MW kur dirba, tai kauniečiai, tiksliau, „Kauno energija“, perka šilumą už tą pačią kainą, kaip ir dujų šilumą. Tai kažkas pasipinigaus, kažkas uždirbs, o miestas ir miestiečiai nustumti į antrą planą“, - sako V. Matijošaitis.
Verslininko taip pat neįtikina argumentai, kad laikas bėga laukiant ES paramos.
„Tuos projektus gali padaryti spragtelėjus pirštais – pusantrų metų ir katilinė stovi. Be jokių paramų laukimo ir panašiai. Ką jie kalba, tai 30 MW elektrinė jau galėjo stovėti, o kitiems gali tvarkytis paramą, bet jau pradedi judėti ir išmoksti tvarkyti“, - sako V. Matijošaitis.
Naudinga privatiems tiekėjams
Kol „Kauno energija“ tik kalba apie planus atnaujinti jėgaines, džiaugiasi privatūs šilumos tiekėjai. Šiuo metu šilumą Kauno miestui tiekia dvi privačios bendrovės - „Geco“ ir „Lorizon“. Taip pat planuojami pradėti ir dar vienos privačios galingos „Fortum“ jėgainės statybą. Didžiąją dalį šilumos Kaunui tiekia Kauno termofikacinė elektrinė, kurioje deginamos dujos.
Tuo tarpu V. Matijošaičio nuomone, laikas tempiamas tyčia.
„Mano nuomonė, kad taip. Tai yra prekė, kurios tu neeksportuosi, o būtent miestiečių pinigai paimami. Ir jokio skirtumo, kas tai – KTE yra privatus verslas, „Fortum“ - privatus verslas, ar visi kiti. Tai būdas iš miesto pasiimti pinigus, bet nesumažinti kainos. Kuo ilgiau laikas tempiamas, tuo miestiečiai daugiau išleis šildymui, tuo daugiau naudos turės tie aplinkiniai vampyrai“, - teigia V. Matijošaitis.
Nors privatūs tiekėjai kol kas tiekia nedidelę dalį viso Kaunui reikalingo šilumos kiekio, jų pelnai – akivaizdūs. Išgaudami šilumą iš biokuro verslininkai jį parduoda už kone tą pačią kainą, kaip ir išgaunamą deginant dujas. V. Matijošaičio skaičiavimu, šiai dienai dujos yra apie du su puse karto brangesnės, nei biokuras.
„Normaliai, dujų savikaina yra apie 20 centų, o biokuro mums Plungėje nekainuoja nė 8 centų. Čia dar priklauso, kaip nupirksi kurą. Mes kurą perkame griežtais konkursais, stengiamės sutaupyti. Nesitikime, kad tą padarys valstybinės įmonės, bet vistiek apie 8-8,7 cento kainą galima pasiekti. Galima drąsiai sakyti, kad kauniečiai permoka apie 2,5 karto”, - sako V. Matijošaitis.