„Buvo keltas prezidento klausimas, kaip vertinčiau vienokią ar kitokią Energetikos ministerijos transformaciją. Tenka atsiminti prieš aštuonerius metus, kai buvo prognozuojamas Energetikos ministerijos likimas 2-3 mėnesiams, gal šiek tiek ilgiau, tai tuo metu mano misija buvo išsaugoti Energetikos ministeriją“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Galbūt galimas tam tikras funkcijų perskirstymas, bet jeigu būčiau patvirtintas, mano kaip energetikos ministro vizija būtų užbaigti darbus, kuriuos reikia energetikoje ir yra daug klausimų, kuriuos reikėtų spręsti. Būtų dar anksti kalbėti apie Energetikos ministerijos uždarymą“, – pažymėjo jis.
Ž. Vaičiūnas aiškino, kad ministerijų apjungimo klausimais daug kas priklauso nuo valdančiosios koalicijos, tačiau jo asmenine nuomone Energetikos ministeriją reikia „stiprinti, o ne silpninti“.
„Ne tik nuo mano sprendimų viskas priklauso, yra koalicijos sprendimai dėl ministerijų apjungimo, transformacijų, bet kaip energetikos ministras turėčiau nuomonę, kad Energetikos ministeriją reikia stiprinti, o ne silpninti“, – sakė kandidatas į energetikos ministrus.
ELTA primena, kad idėją steigti Infrastruktūros ministeriją, sujungiant Energetikos ir Susisiekimo ministerijas, iškėlė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, reaguodamas į dėl biurokratinių kliūčių stringančias aukštųjų technologijų miestelio „Teltonika“ statybas, Vilniuje planuojant gaminti Taivano puslaidininkių lustus.
Praeitą savaitę paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas tvirtino, kad ministerijų jungimas Vyriausybės programoje nėra numatytas, tačiau ateityje siūlymas gali būti svarstomas.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda anksčiau taip pat pasiūlė steigti naują Regionų ministeriją, kuri iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Anot jo, Regionų ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Šių minčių kontekste prezidentas svarstė apie Energetikos ministerijos egzistavimo tikslingumą.
Tiesa, dabartinis laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys siūlymams sujungti jo vadovaujamą ministeriją nepritarė.
Tuo metu į susisiekimo ministrus teikiamas socialdemokratas Eugenijus Sabutis neatmeta idėjos sujungti Energetikos ir Susisiekimo ministerijas į bendrą Infrastruktūros ministeriją.
Įvardijo darbus
Žygimantas Vaičiūnas tvirtina, kad kadencijos metu sieks išlaikyti atsinaujinančios energetikos plėtros tempus bei skatinti kaupimo ekosistemos kūrimą. Politikas pastebėjo, kad šiuo metu atsinaujinančios energetikos plėtra stoja dėl biurokratijos, o gebėjimo kaupti elektrą apimtimis Lietuva atsilieka nuo kitų valstybių.
„Kalbant apie atsinaujinančią energetiką, be abejo svarbu išlaikyti plėtros tempą. Šiandien turime nerimo ženklų rinkoje, nes projektai stoja dėl rinkos aplinkybių ir biurokratinių niuansų. Tai svarbu ieškoti būdų, kaip projektus tęsti. Kalbu apie saulės ir vėjo energetikos projektus“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė Ž. Vaičiūnas.
„Greta to, vienas iš būdų užtikrinti sklandžią energetikos plėtrą, tai kaupimo ekosistemos sukūrimas. Tai yra tinkamos teisinės prielaidos, paramos sistema verslui ir gyventojams. Ji turi būti paprastai labai aiški. Tai būtent kaupimo sistemose Lietuva atsiliekame“, – aiškino jis.
Kandidatas į ministrus pabrėžė biurokratijos mažinimo svarbą, ypač atsižvelgiant į kiekvieno kliento patirtį. Anot jo, būtų galima mąstyti ir apie „karštosios linijos“ įsteigimą, kuri leistų su biurokratija susiduriantiems vartotojams greičiau susisiekti su atsakingomis institucijomis.
„Akcentas būtų ir biurokratijos mažinimas. Pabrėžčiau, kad labai svarbi kiekvieno vartotojo patirtis. Nes tenka girdėti apie problemas iš plačios aplinkos, kaip gyventojai susiduria. Tad reikia operatyviai spręsti“, –.tvirtino politikas.
„Vienas iš būdų būtų karštosios linijos įkūrimas Energetikos ministerijoje. Kad vartotojai, kurie susiduria su tokiomis problemomis, galėtų apie jas indikuoti. Ir tada, kartu su sistemos operatoriais ir energetikais iš mūsų pusės būtų galima spręsti“, – komentavo jis.
Ž. Vaičiūnas patikino, kad kadangi energetikos politika Lietuvoje yra tęstina, tokie projektai kaip tinklų sinchronizacija su vakarais ir „Harmony Link“ bus įgyvendinami ir toliau bei bus bandoma juos spartinti.
„Energetikos politika Lietuvoje pasižymi tęstinumu ir strateginiai projektai perduodami iš rankų į rankas. Tad nėra abejonių dėl strateginio projektų tęstinumo. Tai sinchronizacijos projektas, kurio esminius parametrus teko sudėlioti 2017-2028 m. Tai tikrai yra didžiulis interesas šį projektą užbaigti sėkmingai. Tai regioninis, visų Baltijos šalių projektas. Taip pat spartinant „Harmony Link“ įgyvendinimą“, – tvirtino Ž. Vaičiūnas.
Prezidentas Vaičiūnui įvardino pagrindinį prioritetą energetikos srityje
Po prezidento susitikimo su kandidatu į energetikos ministrus Žygimantu Vaičiūnu, šalies vadovo patarėjas Ramūnas Dilba teigia, kad naujasis Energetikos ministerijos vadovas turės užtikrinti sėkmingą atsijungimą nuo rusiškos elektros sistemos arba vadinamojo BRELL žiedo ir sinchronizaciją su Vakarų Europos tinklais. Be to, turės būti spartesnis tokių projektų, kaip „Harmony Link“, įgyvendinimas.
„Pirmiausias ir akcentuotinas darbas yra sinchronizacijos projekto sklandus įgyvendinimas. Nepaisant to, kad įjungtas laikmatis, kuris matuoja sinchronizacijos pabaigą, dar yra darbų, kuriuos būtina užbaigti“, – prioritetus galimam Energetikos ministerijos vadovui vardino R. Dilba.
„Antras prioritetas, tai strateginių regioninių projektų įgyvendinimas ir spartinimas. Vienas iš jų, tai „Harmony Link“ – papildoma elektros jungtis su Lenkija. Jis be galo svarbus Lietuvai ir tikimės, kad pavyks spartinti“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas taip pat paminėjo, kad šalies vadovas kandidatui į ministrus įvardijo kuo greitesnį visiškos energetinės nepriklausomybės ir apsirūpinimo savo gamyba poreikį.
„Trečias prioritetas, tai vietinės elektros generacijos gamybą, užtikrinant mūsų poreikius iki 2028 m. Kad galėtume būti nepriklausomi“, – tvirtino jis.
Taip pat R. Dilba pabrėžė, kad prezidentas su kandidatu kalbėjo apie vartotojų teisių apsaugą bei biurokratijos mažinimą trumpinant kai kurių procesų ilgį tiek verslui, tiek vartotojams.
„Gyventojai susiduria su aibe problemų tiek didinant elektros galias, dėl prijungimo ir šiuos aspektus reikia spręsti“, – tvirtino patarėjas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Ž. Vaičiūnas Energetikos ministerijai jau vadovavo 2016–2020 metų kadencijos metu.
ELTA primena, kad ketvirtadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę.
Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, vidaus reikalų – Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiškios liko finansų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūros.
„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūnas.
G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.