„Pirmiausia, kas padaryta metodikos projekte, tai būtent įtraukta kilmės garantijų nuostata. Tai reiškia, kad Latvijos premjero žodžiai realiai perkelti į metodikos lygmenį“, – Elektrėnų rajone žurnalistams kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
„Mes šiuo atveju ir pasitikime Latvijos sprendimu, dirbame dėl jo techninio įgyvendinimo, nes riboti elektros prekybą yra geriausias ir optimalus variantas būtent ant Rusijos ir Latvijos sienos, o ne ant Lietuvos-Latvijos sienos. Čia, deja, įsijungtų visai kiti mechanizmai.“, – argumentavo ministras.
Jo teigimu, derybų procesas buvo įtemptas, bet pasiektas, jo vertinimu, geriausias galimas rezultatas.
„Kartais, be abejo, lengva galbūt papolitikuoti ir pakritikuoti, bet tai tikrai buvo sunkus derybinis procesas, manau, pasiekėme optimalų rezultatą“, – aiškino ministras.
Paklaustas, ar dėl kilmės garantijų nereikėtų pradėti kalbėtis su Rusija, ministras teigė, jog pirmiausia būtina sudėlioti vieningą Baltijos šalių poziciją, „kad būtume stiprūs kaip kumštis“.
Perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigė, jog „nereikia turėti iliuzijų“, jog Rusija galima pasikliauti 100 proc., tačiau vis dėlto įmanoma pasiekti tokį lygį, kad elektros prekiautojams nekiltų noras sukčiauti.
„Nežinau nė vieno, kuris Rusija pilnai pasitiki, tai reikia surasti tokį sprendimo būdą, kuris leistų mums maksimaliai gauti naudos iš kilmės garantijų sistemos, darant galbūt net keliais etapais. Kitaip sakant, nieko nedaryt nėra alternatyva, nes tada Latvija jau yra paskelbusi: atidaro sieną ir prekiauja (su Rusija – BNS). Tai dabar yra pasiektas tas lygis, kai metodikoje parašyta, kad prekiaujant rusiška elektra neprekiaujame baltarusiška“, – sakė Daivis Virbickas.
„Taip, kilmės garantijų sistemą reikia išdirbti ir čia tikrai ne vien „Litgrid“ tą galės padaryti, čia bendrai valstybei reikės ieškoti tų sprendinių“, – pridūrė D. Virbickas.
Konservatorių frakcijos narys Dainius Kreivys BNS anksčiau sakė, kad kilmės garantijų sistema nėra pakankama, siekiant užkirsti kelią Astravo elektros patekimui į bendrą rinką. Anot jo, Rusija galės piktnaudžiauti šia nuostata, todėl būtina griežtesnė sertifikavimo sistema.
Siekiant blokuoti elektrą iš Astravo, daugiausia diskusijų kelia būtent klausimas, kaip užkirsti kelią jos patekimui į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją. Trijų šalių operatoriai prėjusią savaitę sutarė, jog iš Rusijos į Latviją importuota elektra privalės turėti kilmės sertifikatą, įrodantį, kad ji yra pagaminta ne Baltarusijoje.
Pagal metodiką, po Astravo jėgainės įjungimo, elektra iš žemyninės Rusijos į Baltijos šalių rinką pateks per Latvijos-Rusijos pjūvį, tačiau maždaug perpus mažesniu pralaidumu negu dabar nustatytas ties Lietuvos-Baltarusijos siena.
Prekybos su Rusija pralaidumą skaičiuos Latvijos operatorė AST, o su Rusijos Karaliaučiaus sritimi – „Litgrid“.
Baltarusija Astravo atominę elektrinę žada paleisti lapkričio 7 dieną. Lietuva teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų.