Dėl to sutarta pirmadienį už energetiką atsakingų Europos Sąjungos ministrų susitikime Briuselyje, BNS pranešė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Sutarta, kad toliau kiekvienas tarpinis žingsnis bus kontroliuojamas ir koordinuojamas, nes kito pasirinkimo nebeturime: turime sutarti tiek techniniu, tiek politiniu lygiu iki kitų metų birželio (...). Pagrindinė žinia, ir tikrai jaučiu, kad kitais metais priimsime galutinius sprendimus. Labai svarbu bus tai, kad galėsime pradėti ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacija – BNS) procedūrą“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Pasak jo, Briuselyje pasiektas svarbus sutarimas, kad šiuo metu atliekamos dvi sinchronizavimo studijos bus galutinės.
„Iki šiol dirbome nuo studijos iki studijos – tokiu principu. Tai šiandienos susitikime aiškiai parašyta, kad šitos dvi studijos bus paskutinės – būtent dinaminė ir dažnio studija. Tai yra šio susitikimo nemažas pasiekimas, kad jau sutarta dėl tų studijų turinio ir visos valstybės žino, kas tose studijose bus – tai yra informacija bus pakankama, kad mes priimtume sprendimą“, – kalbėjo energetikos ministras.
Jo teigimu, tarpiniai studijų rezultatai Europos Vadovų Tarybai galbūt bus pateikti jau kovo mėnesį.
Ministrų susitikime ir EK pirmadienį patvirtintas išsamus veiksmų planas – jis numato konkrečius veiksmus ir darbų tvarkaraštį iki 2018 metų birželio mėnesio, įskaitant abejų studijų – dažnio ir dinaminės – rengimą.
Susitikime dalyvavo už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius ir už klimato politiką bei energetiką atsakingas eurokomisaras Miguelis Ariasas Canete.
M. Šefčovičius prieš susitikimą pirmadienį teigė, kad Baltijos šalių ir žemyninės ES dalies tinklų sinchronizavimas yra vienas svarbiausių Bendrijos energetikos sektoriaus projektų. M. A. Canete teigė, kad sinchronizavimas taps tikrojo Europos solidarumo simboliu.
Anksčiau buvo tikimasi, kad susitarimas bus pasirašytas šiemet, bet 3 Baltijos šalims nepavyko pasiekti kompromiso dėl projektui būtinų jungčių. Latviai ir estai savo atsargumą motyvavo abejonėmis, ar viena jungtis į Lenkiją „LitPol Link“ užtikrins pakankamą saugumą.
Studiją, kuri įvertins konkrečius techninius sprendimus, tikimasi baigti kitų metų kovą. Ji turėtų išspręsti ginčus dėl linijų per Lenkiją skaičiaus ir padėti gauti prisijungimo sąlygas iš ENTSO-E.Bus vertinami trys scenarijai – viena arba dvi „LitPol Link“ jungtys ir dabartinė jungtis kartu su nuolatinės srovės (DC) jūriniu kabeliu tarp Lenkijos iki Lietuvos.
Politinį sutarimą svarbu gauti iki kitų metų birželio, kad būtų spėta pasiruošti 2019 metų CEF fondo šaukimui dėl ES finansinės paramos, be to, 2019 metais baigiasi EK kadencija.
Baltijos šalys siekia iki 2025 metų savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema. Taip tikimasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijoje esančios infrastruktūros.