„Darome visus žingsnius, kad jis būtų maksimaliai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, tai reiškia, kad viso projekto įgyvendinimas mūsų vartotojams galutinai kainuotų tikrai ne daugiau, negu „NordBalt“ jungtis. (...) Kalbame maždaug apie 0,2 euro cento (įtaką elektros kainai – BNS)“, – po susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu trečiadienį žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Ministras priminė, kad sinchronizavimo projekto prognozuojama kaina sieks apie 1,5 mlrd. eurų. Vasario pradžioje, laukiama Europos Komisijos sprendimo dėl pirmojo etapo finansavimo. Trijų Baltijos šalių prašoma suma pirmajam iš trijų etapų siekia 432,5 mln. eurų, viliamasi, kad ES skirs 75 proc. jo vertės paramą.
„Turėsime kryptingai, intensyviai dirbti tam, kad ir kitos finansavimo dalys, tai yra, viena iš jų – jūrinė jungtis, kuri sudaro bene didžiausią kainą, taip pat būtų maksimalia apimtimi finansuotos iš Europos Sąjungos“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Jis teigia, kad yra patenkintas sinchronizavimo projekto įgyvendinimo eiga ir tempais, kartu viliasi, jog Seimas pritars Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pakeitimams.
„Neišvengiamai būtina atnaujinti sinchronizacijos įstatymą. Kaip tik pabaigta viešoji konsultacija įstatymo ir netrukus jis bus teikiamas Vyriausybei. Tikiuosi, kad jis bus pakankamai operatyviai svarstomas Seimo pavasario sesijoje“, – sakė ministras.
Kaip vieną svarbiausių uždavinių jis nurodė ir pavasarį numatytą Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) techninių reikalavimų sąrašą, kurį Baltijos šalys turės atitikti.
„Kitais metais (2019-aisiais – BNS) mums svarbiausi du trys dalykai. Sinchronizacijos sąlygų išdavimas, ENTSO-E išduos šias sąlygas balandžio pradžioje. Taip pat pasirašyti sinchronizacijos sujungimo sutartį, tarp būtent ENTSO-E ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių. Tai bus konkretus teisinis dokumentas, įsipareigojimas tas sąlygas įgyvendinti, o kai jos bus įgyvendintos, ENTSO-E įsipareigojusi mus prijungti“, – aiškino ministras.
„Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, tai reiškia, kad sinchronizacija pereina į visiškai techninę stadiją“, – pridūrė jis.
Šių metų pradžioje už energetiką atsakingas Europos Komisijos viceprezidentas Marošas Šefčovičius turėtų susitikti su Rusijos energetikos ministru Aleksandru Novaku aptarti (de)sinchronizavimo proceso, skelbia rusų žiniasklaida, remdamasi Rusijos Energetikos ministerija. Savo ruožtu Kaliningrado srityje šių metų gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas.
Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.