„Kalbame maždaug apie sausio mėnesį, vasario pradžioj – tai yra tokie terminai, kai mes turėtume visapusišką informaciją apie patį projektą. (…) Kadangi paties terminai aukciono sudėlioti taip, kad dokumentai pareiškėjų turėtų būti sudėlioti iki kovo 18 d., tai akivaizdu, kad, jeigu būtų kažkokie pokyčiai, mes juos turėtume indikuoti viešai vasario mėnesį“, – žurnalistams Seime prieš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdį sakė ministras.
„Ta analizė, be abejo, reikalauja šiek tiek laiko ir nemažai pastangų, nes yra kelios dedamosios – tiek elektros energijos kaina rinkoje, tiek Lietuvos elektros energijos suvartojimo prognozės ir kiti parametrai“, – tikino Ž. Vaičiūnas.
Apie tai, kad antrojo jūros vėjo parko sąlygos šiuo metu peržiūrimos, vertinant aukciono finansinę naudą ir kaštus, galimybes sąlygas koreguoti arba konkursą stabdyti, ministras kalbėjo dar praėjusią savaitę.
Tarp faktorių vertinant vėjo parko projektą Ž. Vaičiūnas įvardino ir saugumą, pastaruoju metu padidėjus kabelių nutraukimo incidentų skaičiui Baltijos jūroje.
„Tai nėra turbūt pagrindinis faktorius, nes saugumas gali būti užtikrinamas, tai yra šiek tiek lengviau apsaugoma infrastruktūra nei jūriniai kabeliai, nes jie yra tiesiog arčiau kranto ir konkrečioje teritorijoje. Bet akivaizdu, kad tokia infrastruktūra ir Europoje, ir pasaulyje sulaukia vis daugiau dėmesio ir bet kokiu atveju tokie parkai turi būti saugomi“, – akcentavo ministras.
Politikas antradienį pakartojo, kad atlikus analizę įmanomi įvairūs antrojo jūrinio vėjo parko aukciono scenarijai, tarp jų – ir radikalūs, projektą tęsiant be pokyčių ar iš viso stabdant, taip pat tarpinis scenarijus, kai būtų tik padaryta pakeitimų esamame projekte.
„Manyčiau, didžiausia tikimybė yra tas vidurinysis kelias, žiūrėsime, kokie yra argumentai už ir prieš“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.
Visgi, anot ministro, yra nemaža jūrinio vėjo parkų atšaukimo praktika – pavyzdžiui, projektą neseniai sustabdė Švedija.
Apie partnerių „Nemuno aušros“ spaudimą: parko projektas yra mano politinė atsakomybė
Su ministrą delegavusiais „demokratais“ Seime koaliciją sudariusios „Nemuno aušros“ atstovams nuolat keliant siūlymus stabdyti jūrinio vėjo parko projektus, TS-LKD atstovai frakcijos posėdyje ministro klausė, ar jis nejaučiantis partnerių spaudimo priimti konkrečius sprendimus.
„Be abejo, šitas projektas yra tokios tęstinės politinės atsakomybės, turint mintyje, kad jis buvo pradėtas buvusios Vyriausybės laikotarpiu. (…) Dėl paties (aukciono – ELTA) nugalėtojo ir visų susitarimų politinė atsakomybė bus ir mano, todėl tokie vertinimai yra reikalingi“, – atsakydamas į klausimus pažymėjo Ž. Vaičiūnas.
„Seime tos diskusijos vyks ir toliau, ir įvykus aukcionui. „Demokratai“ turi tam tikrą kainą tokių dalykų, bet, (…) kaip Vyriausybės narys, tuos dalykus, kuriuos fiksuosime, ir tęsime“, – konservatoriams kalbėjo ministras.
Ministras pridūrė, kad nėra neigiamas papildomos elektros generacijos poreikis, tačiau projekto ateitis priklauso nuo to, kokius kaštus gyventojams reikės sumokėti per Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainą, kuri įskaičiuojama į galutines elektros sąskaitas.
Premjeras Gintautas Paluckas Seime žurnalistams antradienį taip pat sakė, kad Vyriausybė aiškinsis, kam atiteks našta už jūrinio parko kaštus.
ELTA primena, kad VERT antrąjį konkursą paskelbė pernai lapkričio 18 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtame konkurse įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).
Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.
Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).