Šių metų rugpjūčio 1 dienos duomenimis, Klaipėdos ir Gargždų miestų klientai savo šilumos tiekėjui - AB „Klaipėdos energija“ - buvo įsiskolinę 5,05 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendra skola sumažėjo 3,7 procento.
Daugiausia įsiskolinę gyventojai
„Mes savo klientus skirstome į keturias pagrindines grupes: gyventojus, biudžetines įstaigas, pramonės objektus bei kitus juridinius asmenis - viešąsias įstaigas, mažąsias bendroves ir panašius verslo subjektus. Šiemet įsiskolinimai mažėjo visose grupėse“, - sakė Kęstutis Jonkus, AB „Klaipėdos energija“ finansų direktorius.
Pasak vadovo, biudžetinių įstaigų skola pati mažiausia - tik 2 600 eurų. Pramonės įmonės irgi skolingos palyginti nedaug.
Už paslaugas šilumininkams verslo atstovai nesumokėjo apie 40 000 eurų - tai daugiausia bankrutavusių bendrovių palikimas.
Labiausiai už šilumą namuose ir karštą vandenį yra įsiskolinę Klaipėdos ir Gargždų miestų gyventojai. Šios grupės skolos už paslaugas siekia 4,51 mln. eurų.
„Gyventojų grupėje skolos mažėja lėčiausiai. Šiame sektoriuje apie 600 tūkstančius eurų skolingi socialinio būsto gyventojai. Tačiau, lyginant kelių pastarųjų metų rodiklius, ir jų situacija gerėja“, - aiškino K. Jonkus.
Maža kaina - mažesnės skolos
Tendencija, kad žiemą skolos šilumininkams didėja, o vasarą mažėja, Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, stebima kasmet. Kodėl taip yra, šilumininkai priežastis žino puikiai.
Skolų augimą lemia ne tik mažos gyventojų pajamos ar seni nesandarūs namai, kuriuose norint palaikyti reikiamą šilumą tenka suvartoti dvigubai daugiau energijos negu naujuose ar renovuotuose daugiabučiuose.
„Labiausiai skolos už mūsų paslaugas didėja, kai šildymo sezonu ilgai laikosi šalti ir vėjuoti orai“, - pasakojo K. Jonkus.
Šiltesnės pastarųjų metų žiemos lėmė, kad klaipėdiečiams šilumos reikėjo mažiau. Mažesni mokesčiai - mažesnės ir gyventojų skolos už paslaugas.
Dar vienas svarbus veiksnys skolų mažėjimui - šilumos kaina. Prieš 5 metus ji uostamiestyje buvo daug didesnė, o dabar - viena mažiausių šalyje.
„Prieš keletą metų mūsų bendrovė vietoje dujų pradėjo naudoti dvigubai pigesnį biokurą. Taip pat Klaipėdoje atsirado daug nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie konkuruoja pigiau parduodami šilumą miestui, todėl šilumos kaina uostamiestyje kurį laiką mažėjo. Tai irgi turėjo įtakos, kad už šildymo paslaugas gyventojams susimokėti kasmet vis lengviau“, - teigė K. Jonkus.
Daugelyje pasaulio šalių mokesčiai už šilumą yra mokami tolygiai visus metus, todėl gyventojams netenka žiemą taupyti, o vasarą derinti skolų išmokėjimo grafikus. Kada tokia tvarka atkeliaus į Lietuvą, viešų diskusijų dar nesigirdi. Tačiau specialistai neabejoja, jog tai daugeliui žmonių palengvintų gyvenimą.
Nors pastaruosius penkerius metus AB „Klaipėdos energija“ skolininkų gretos nuolat mažėja, šiuo metu bendrovei skolingi 8 734 fiziniai ir juridiniai asmenys.