Šalyje iš skirtingų šaltinių 2015 m. iš viso buvo pagaminta 3,271 TWh, arba 34,2 proc. visos Lietuvoje suvartotos energijos, likusi dalis buvo importuota. Vėjo jėgainės generavo ketvirtadalį (24,6 proc.) visos Lietuvoje pagamintos energijos.
Visos Lietuvos vėjo jėgainės kartu sudėjus pernai pagamino 806,3 GWh elektros energijos – ketvirtadaliu (26,7 proc.) daugiau negu užpernai, kuomet pagaminta 636,2 GWh. 2014 m. vėjo energetikos dalis nuo visos vietinės gamybos siekė 21,4 proc.
Iš viso Lietuvoje 2015 m. buvo suvartota 9,559 TWh elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 8,4 proc. šio kiekio, t.y. 806,3 GWh elektros.
„Gamybos apimtys išaugo tiek dėl naujų paskutinį metų ketvirtį prie tinklų prijungtų parkų, tiek ir anksčiau veikusiuose parkuose. Vietinė gamyba turi potencialo augti dar sparčiau, kai tik bus įgyvendintas naujas plėtros etapas, tik tam reikia politinės valios. Nuolat tobulėjant technologijoms elektros gamyba iš vėjo tampa vis pigesnė, o tuo pačiu kyla sektoriaus konkurencingumas. Taigi neabejoju, kad greitu metu sulauksime naujo vėjo energetikos plėtros etapo Lietuvoje“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.
Lietuvoje dabar veikia 21 vėjo jėgainių parkas ir 125 pavienės mažesnės galios vėjo elektrinės. Bendra instaliuota vėjo jėgainių galia siekia 432 MW.
Kainą mažino stiprus vėjas
Paskutinę sausio savaitę, 25-31 d., vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 38 EUR/MWh. Palyginti su ankstesne savaite, kaina krito beveik trečdaliu, praneša „Litgrid“.
Praėjusią savaitę Lietuva importavo 71 proc. suvartotos elektros, 48 proc. elektros importuota iš Šiaurės šalių, 18 proc. – iš Lenkijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių. Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba išaugo daugiau nei tris kartus.
Vėjo elektrinės daugiau gamino visame Baltijos jūros regione. Išaugusi pigios elektros pasiūla ir smukusi paklausa atšilus orams lėmė žemas elektros kainas biržoje. Vidutinė „Nord Pool“ sistemos kaina krito daugiau kaip per pusę iki 18,2 EUR/Mwh.
Tarptautinių Latvijos–Estijos elektros jungčių pralaidumas sausio 25-31 d. vidutiniškai buvo išnaudojamas 98 proc., Lietuvos–Latvijos – 52 proc., Lietuvos–Baltarusijos – 16 proc., Lietuvos-Lenkijos – 70 proc.