„Veolia“ teikia svarbias paslaugas vandentiekio, energijos ir atliekų surinkimo srityse. Jos tiekiamos milijonams žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Rusijoje bei Ukrainoje.
Atsižvelgiant į šių paslaugų pobūdį, turime pareigą užtikrinti jų tęstinumą, kiek tai leidžia aplinkybės, o tai ypač sunku mūsų padaliniui Ukrainoje.
Nors mūsų veikla ir finansinė priklausomybė nuo Rusijos ir Ukrainos nėra reikšminga grupės mastu, esame nusiteikę tęsti savo veiklą abiejose valstybėse ir būti naudingi vietos klientams ir bendruomenėms“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Rusijoje „Veolia“ turi dukterinę įmonę „Veolia Water Technologies“. Ji užsiima vandenvala. Tuo metu „Veolia Ukraine“ teikia įvairias atliekų valymo, vandens ir energijos paslaugas.
Po vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos į Ukrainą iš Rusijos masiškai traukiasi įvairios Vakarų įmonės – nuo „Mastercard“ ar BP iki „Coca-Cola“ ir „McDonald’s“.
Lietuvoje „Veolia“ anksčiau valdė Vilniaus miesto šilumos ūkį. Dėl to iki šiol vyksta teisminiai procesai.
Kaip skelbė naujienų agentūra BNS, Lietuva siekia įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 metais neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.
Lietuva teigia, kad „Veolia“ ir „Icor“ per savo atstovus atliko neteisėtus mokėjimus šalies pareigūnams, kad galėtų išsinuomoti šilumos ūkį ir nuomos sutartis įgijo korupciniais veiksmais. Lietuva teismui pateikė įrodymus, kad „Veolia“ nesąžiningai veikė su „Icor“, siekiant nepagrįstai pasipelnyti vartotojų sąskaita. Tarp įrodymų yra milijoninės sutartys tarp „Veolia“ ir jos ilgalaikės partnerės Lietuvoje „Icor“, pagal kurias, Lietuvos vertinimu, nebuvo teikiama jokių teisėtų paslaugų.
Bylą prieš Lietuvos valstybę Vašingtono arbitraže 2016 metais inicijavusi „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį. „Veolia“ iš pradžių iš Lietuvos siekė prisiteisti 118 mln. eurų, vėliau ši suma buvo sumažinta iki 79 mln. eurų. „Veolia“ savo ieškinio Vašingtono arbitraže iki šiol neatsiėmė – planuota, kad procesas baigsis 2020 metų sausį, vėliau – 2021 metų pavasarį, tačiau „Veolia“ prašymu bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas.
Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, kitame – Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų. Savo ruožtu „Veolia“ teigia, kad jos investicijos nukentėjo dėl nesąžiningo Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio, ir Vašingtono arbitraže reikalauja žalos atlyginimo.