Reguliuotojas nutarė 57 mln. eurų gyventojams grąžinti iki 2026 m. liepos, o verslui ir kitiems juridiniams asmenims – iki 2032 m.
Šios sumos, mažinant skirstymo tarifą, bus atiduodamos ir buitiniams, ir nebuitiniams vartotojams vienu metu. Tiesa, gyventojams grąžinama suma per tuos 3 metus bus gerokai didesnė.
„2024–2026 m. vartotojams būtų grąžinta 67,7 mln. eurų, iš jų 57,1 mln. eurų buitiniams vartotojams, 10,6 mln. eurų nebuitiniams vartotojams“, – rašoma ketvirtadienį VERT posėdyje patvirtintoje pažymoje.
Iš viso, 2024 m. gyventojams bus grąžinta 19,3 mln. eurų, 2025 ir 2026 m. – po 18,9 mln. eurų.
Juridiniams asmenims per šį laikotarpį bus grąžinama po 800 tūkst. eurų kasmet. Vėliau, iki 2032 m., jiems ESO kasmet skirs po 18 mln. eurų.
Dar reguliuotojas patvirtino, jog ESO skolą vartotojams atiduos išlaikydama tvarų skolos lygį bei įgyvendindama 10 metų investicijų planą (t. y., investuos 665 mln. eurų į tinklo rekonstrukciją). Vis tik tam bus įvesta papildoma kainos dedamoji, iš kurios iš viso reikės surinkti 96–97 mln. eurų.
Gruodį VERT ir ESO siūlė pirmiausia grąžinti tik buitinių vartotojų permokos dalį ir tik po to lėšas atiduoti verslui. Tuomet siūlyta grąžinimą pradėti nuo liepos, su gyventojais atsiskaitant iki 2027 m., o su verslu – dar per penkerius metus.
VERT pirmininkas Renatas Pocius reguliuotojo posėdyje darkart pabrėžė, kad sprendimu permoką ESO įpareigojama grąžinti iš savo pelno, kurį bendrovė teisiškai turi teisę panaudoti kitur, pavyzdžiui permokos pinigus išmokėti akcininkams.
Jis tikino, jog prioritetas skirtas buitiniams vartotojams, siekiant apginti jų interesus. Tuo metu verslo subjektai, pažymėjo VERT vadovas, yra „stipresnioji pusė“, permokos įtaka jų finansinei padėčiai esą yra mažesnė, tad jie „gali prisitaikyti“.
Dar jis pažymėjo, kad papildoma dedamoji yra būtina tam, kad ESO galėtų užtikrinti 10 metų investicijas į tinklą.
Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas savo ruožtu VERT pasiūlymą kritikavo, esą pasiūlyta schema verslą – kurio permokų sumos yra didesnės nei gyventojų – diskriminuoja. Jo teigimu, viešosios konsultacijos metu nebuvo atsižvelgta į verslo atstovų pozicijas.
Anot V. Kriaučiūno, du trečdalius permokos vartotojai iš tikrųjų „grąžins sau“, o likusią dalį atgaus įmonei nemokant realių rinkoje vyraujančių palūkanų.
Dar jis kritikavo sprendimą pirmiausia kur kas didesnes sumas grąžinti buitiniams vartotojams. Nors, pabrėžė V. Kriaučiūnas, įmonės vartoja gerokai daugiau elektros, tad „daug labiau pajustų grąžą“.
Tuo metu buitinių vartotojų atstovas Rimantas Zabarauskas teigė, kad patvirtinti grąžinimo terminai yra priimtini.
Jis dar pastebėjo, kad sąskaitose vartotojams atskira turėtų būti nurodyta konkreti grąžinama permokos suma. Tuomet, sakė R. Zabarauskas, vartotojams būtų „viskas aišku“, kiek konkrečiai skolos ESO grąžina.
R. Pocius šią idėją palaikė, tačiau akcentavo, kad dėl to dar reikia padiskutuoti su nepriklausomais elektros tiekėjais, Energetikos ministerija.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, jog 2018–2021 m. vienas vartotojas (tiek buitinis, tiek nebuitinis) už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro, nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
Permoka esą susidarė, nes ESO ir VERT skirtingai traktavo 2016–2021 m. taikytą elektros energijos paslaugų nustatymo metodiką.
R. Pocius anksčiau yra sakęs, kad skaičiuojant pagal vidutinį mėnesinį suvartojimą – 147 kilovatvalandes – gyventojai per metus permokėjo ne 88 eurus, o apie 7,42 euro (apie 62 centus per mėnesį).