„Tai yra „Orlen“ įmonė „Orlen Neptun“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė VERT narė Jelena Dilienė. Ši įmonė plėtoja jūrinio vėjo elektrinių parkus.
VERT ketvirtadienio posėdyje oficialiai paskelbė „Ignitis renewables“ ir jos partnerį „Ocean Winds“ pirmojo 700 MW vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje plėtotoju.
„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė aukcioną laimėjo pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį, tuo tarpu „Orlen Neptun“ pateikė 5 mln. eurų pasiūlymą.
„Šiandien oficialiai buvo užbaigtas pirmasis jūrinio vėjo konkursas Lietuva. VERT vienbalsiai pritarė tam, kad konkurso laimėtojų būtų paskelbtos jungtinės veiklos pagrindu dirbančios įmonės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“, kuri registruota Madride“, – teigė J. Dilienė.
„Įmonės įsipareigojo pastatyti pirmąjį Lietuvoje jūrinio vėjo parką“, – teigė ji.
Aukcioną VERT paskelbė dar kovą. Taryba ketvirtadienį galutiniai patvirtino įmonių teisę statyti jūros vėjo elektrines po to, kai Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija rugsėjo pabaigoje nustatė, jog „Ignitis“ tarptautinis partneris atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Dabar bendrovės per 3 mėnesius turės įsteigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri ir vykdys jėgainių plėtros projektą. Šiam juridiniam asmeniui bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai 41 metams.
„Bendra įmonė kreipsis į VERT su prašymu gauti leidimą jūrinės teritorijos eksploatavimui ir elektros energijos iš jūrinio vėjo gamybai. Turint tą leidimą, įmonė galės pradėti statybos procedūras, galės vystyti elektrinę“, – teigė J. Dilienė.
„Procesas, aišku, imlus laikui, sudėtingas, bet tikimės, kad iki 2030 m. parkas pradės veikti“, – pridūrė VERT narė.
Bendrovė parką statys be valstybės paramos.
Jaučiamas „stabilus susidomėjimas“ antruoju jūros vėjo parko konkursu
Kitų metų pradžioje VERT tikisi paskelbti ir antrojo 700 MW galios konkursą. Jame, skirtingai nei pirmajame, numatyta valstybės paramos schema, kuria galės pasinaudoti teisę plėtoti projektą laimėjęs vystytojas.
Praėjusią savaitę skelbta, jog Europos Komisiją patvirtino 193 mln. eurų vertės Lietuvos schemą antrajam jūros vėjo parko konkursui. Teisę statyti antrąjį jūros vėjo elektrinių parką įgijęs plėtotojas galės prašyti valstybės paramos pagal vadinamąjį „Contract for Difference“ modelį – valstybė galės primokėti parko savininkui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas.
Po antradienį vykusios viešosios konsultacijos su rinkos dalyviais Energetikos ministerija pranešė, jog antrojo parko konkursas turėtų būti paskelbtas sausį, o dėl tikslios datos Vyriausybė apsispręs „artimiausiu metu“.
„Kitų metų pradžia neturėtų sukelti kažkokių neigiamų reakcijų“, – pažymėjo J. Dilienė.
Jos teigimu, jaučiamas „stabilus susidomėjimas“ iš rinkos dalyvių. Tuo metu antradienio konsultacijoje, kaip skelbė ministerija, dalyvavo „daugiau nei 100 iš anksto užsiregistravusių dalyvių“.
„Kaip taryba taip pat turime susitikimus su rinkos dalyviais, diskutuojame įvairiais klausimais. Šiokį tokį stabilų susidomėjimą jaučiame, atsakinėjame į susijusius klausimus“, – tikino J. Dilienė.
„Lauksime konkurso pradžios ir, manau, turėsime tą procesą“, – akcentavo ji.
ELTA anksčiau rašė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“. Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.
2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.