Pasak jo, Baltijos šalys kol kas vis dar nepritaria Lietuvos iniciatyvai atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos jau 2024 m. vasarį.
„Deja, ypatingų teigiamų poslinkių nėra, dideles viltis dedame į Gdansko instituto atliktą papildomą studiją, kuri vertina būtent sistemos stabilumą naujomis sąlygomis, jei sinchronizacija vyktų 2024 metais“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui sakė A. Zanavičius.
„Jau turėjome preliminarius rezultatus, kurie yra pakankamai optimistiniai. Dabar tuos rezultatus aptariame su Latvija ir Estija – bandome rasti bendrą požiūrį“, – teigė jis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad birželio pradžioje bus užbaigta techninių galimybių studija, kurios rezultatai atskleistų, kiek Baltijos šalys techniškai pasiruošusios sinchronizuotis su Vakarų Europa.
Tyrimo išvados esą būtų dar vienas argumentas, kad tapti Europos elektros tinklų dalimi Lietuva, Latvija ir Estija gali jau kitąmet.
Vis tik A. Zananavičius parlamentarams trečiadienį pažymėjo, kad diskusijos dėl studijos rezultatų dar tik prasidėjo, nors pirminės jų interpretacijos skiriasi.
„Kol kas nuomonės šiek tiek išsiskiria, bet dar tikimės, kad tai yra tik nulemta to, kad diskusija yra pradiniame etape. Pirmas pristatymas įvyko birželio 2 d., galbūt nebuvo pakankamai susipažinta su studijos rezultatais“, – kalbėjo viceministras.
A. Zananavičius kartu patikino, kad konsensuso toliau bus ieškoma bendrame Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrų susitikime Varšuvoje, vėliau šiuo klausimu esą turėtų įvykti ir premjerų susitikimas.
„Turime vilčių, kad dar pavyks susitarti, nors pati diskusija nėra labai lengva“, – pripažino viceministras.
Pritarta ankstesnę sinchronizaciją įtvirtinančioms pataisoms
Komitetas trečiadienio posėdyje taip pat pritarė Energetikos ministerijos įstatymo pataisoms, skirtoms įteisinti ankstesnę sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais – 2024 m. vasarį.
Viceministro teigimu, svarstomi pakeitimai taip pat būtų papildomas signalas dvejojančioms partnerėms.
„Seimo pritarimas įstatymo projektui, mūsų nuomone, būtų ženklas ir Latvijai bei Estijai, kurios šiuo metu nerodo ypatingo ryžto aktyviai rengtis sinchronizacijos paankstinimui“, – pažymėjo jis.
Ministerija siūlo sinchronizaciją įgyvendinti trimis etapais, kas, anot A. Zananavičiaus, leistų būtinus darbus atlikti „lanksčiau ir efektyviau“.
„Visų pirma, koncentruotis į projektus ir veiklas, kurios yra būtinos (...) vėliau užbaigiant sistemos stabilumą didinančius projektus. Paskutinis etapas yra rinkų integraciją užtikrinantys sinchronizacijos projektai“, – sakė viceministras.
Lietuva, Latvija ir Estija, kartu su Rusija ir Baltarusija veikia bendroje elektros sistemoje, kuri centralizuotai valdoma iš Maskvos. Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties.
Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ prieš mėnesį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą – šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis ir D. Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai – šalies sistema atlaikė visus dirbtinai sukeltus trikdžius.
Tokį bandymą prieš atsijungimą nuo BRELL dar turės atlikti visos Baltijos šalys kartu.