„Matydami, kad situacija susitvarkė, baisių ir didelių energijos kainų nėra, girdime ir savivaldybes, (…) Savivaldybių asociacija pradėjo mus vis labiau raginti kuo greičiau grąžinti turto vertinimą, buvo priimtas sprendimas tą turto vertinimą sugrąžinti“, – trečiadienį LRT radijui sakė M. Šiurkus.
M. Šiurkaus teigimu, turtas pastaruosius ketverius metus nebuvo vertinamas, nes prasidėjus pandemijai daug asmenų prarado darbą ir pajamų šaltinį. Pasak jo, ši sąlyga turėjo nustoti galioti po pandemijos, tačiau kilus plataus masto karui Ukrainoje bei ženkliai pabrangus energijos ištekliams, priemonė buvo pratęsta.
„Manome, kad ta priemonė padėjo labiausiai pažeidžiamiems, padėjo tiems, kurių finansinė situacija dėl energijos kainų pasidarė prastesnė“, – teigė viceministras.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo šio spalio vėl pradėti vertinti socialinės paramos gavėjų turtą, trečiadienį svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Linas Kukuraitis pažymėjo, kad ateinantį šildymo sezoną turtas dar galėtų būti vertinamas, kadangi ši žiema – nelikus kompensacijų už elektrą bei dar esant neapibrėžtumų dėl energijos kainų – gyventojams nebūtinai bus lengvesnė nei praėjusi.
Be to, anot parlamentaro, pastaruosius pusantrų metų Lietuvos gyventojų perkamoji galia krito, tą esą rodo tarptautiniai tyrimai.
„Išėjo EBPO (Ekominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – ELTA) tyrimas, kad pastaruosius pusantrų metų uždirbome mažiau nei išleidome, reiškia, mūsų pajamos pusantrų metų yra nukritusios. Jei energetikos, maisto išlieka aukštos ir kiti dalykai, mes, kaip visuomenė esame nuskurdę. Klausimas, ar tikrai šiuo metu reikalinga nuimti šią priemonę“, – LRT radijui teigė L. Kukuraitis.
M. Šiurkaus teigimu, atsisakius turto nevertinimo kompensacijų gavėjų ratas neturėtų trauktis, kadangi nuo praėjusių metų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, pagal kurį nustatoma teisė į piniginę socialinę paramą. Be to, pažymi viceministras, teisę į kompensaciją išimties tvarka gali suteikti savivaldybės, įvertinusios namų ūkių pajamas.
„Ne viena savivaldybė tą daro, matydama tas individualias situacijas“, – pabrėžė M. Šiurkus.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis LRT radijui kalbėjo, kad savivaldybėje pasitaikė piktnaudžiavimo atvejų, kuomet kompensacijas už šildymą gavo didelį turtą valdantys asmenys.
Ministerijos duomenimis, pernai vidutiniškai per mėnesį kompensacijas už būsto šildymą ir vandens išlaidas gavo apie 153 tūkst. arba 5,5 proc. šalies gyventojų, bendras gavėjų skaičius sudarė beveik 368 tūkst. (13,2 proc. visų gyventojų)., o parama pasinaudojo 17 proc. namų ūkių. Kompensacijoms skirta apie 73 mln. eurų.
Šių metų pirmąjį pusmetį kompensacijų gavėjų buvo 288 tūkst.